70 švininių knygų, rastų Jordanijos urvuose, gali pakeisti dabartinį Biblijos istorijos paveikslą ir atskleisti dalį ankstyviausių krikščionybės dienų paslapčių, skelbia „Daily Mail“.
Dalis prieš 5 metus Jordanijos urve aptiktų radinių likę Izraelyje. Mokslininkų nuomone, jei bus patvirtintas šių radinių autentiškumas, tai bus didžiausias rašytinių šaltinių atradimas po 1947 m. rastos iš 30 tūkstančių fragmentų sudarytos 972 dokumentų kolekcijos. Manoma, kad šie Negyvosios jūros ritiniai yra apie 2 tūkst. metų senumo.
Knygelių puslapiuose, kurių dydis kiek didesnis už kredito korteles, vaizduojami piešiniai, simboliai ir žodžiai. Manoma, kad jie gali būti siejami su Mesiju, ir galbūt net su Kristaus nukryžiavimu ir prisikėlimu.
Pasak mokslininkų, yra labai daug prarastų arba dar nesurastų senovinių rankraščių, kurie paminėti paskutinėje „Naujojo Testamento“ knygoje – „Apreiškimas Jonui“. Manoma, kad į Jordaniją krikščionys pabėgėliai 70 metais atvyko iš Romos Imperijos sugriautos Jeruzalės. Anksčiau šiame krašte buvo rasta ir kitų to laikotarpio rašytinių šaltinių.
Pirmieji metalo laboratoriniai tyrimai parodė, kad dalis knygelių galėtų būti datuojamos I a.po Kr. Jei tai pasitvirtins, šie rašytiniai šaltiniai bus pirmieji krikščionybės dokumentai, laikmečiu pralenkę Šventojo Pauliaus laiškus. Mokslininkams jau anksčiau yra „pavykę“ aptikti dokumentų klastočių, tačiau šįkart jie viliasi radę ne jas.
Nusipelnęs Šefildo universiteto (Sheffield University) Biblijos studijų profesorius Philipas Daviesas teigia, esą akivaizdus įrodymas yra tai, jog knygos turinčios krikščionišką kilmę – plokštelėse išlietos formos turėtų nuvesti į šventąjį Jeruzalės miestą. Esą vienoje jų aiškiai matyti kryžius ir atviras [Kristaus] kapas, esantis už miesto sienos, kuri vaizduojama ir kituose knygelių puslapiuose. Profesoriaus teigimu, tai gali patvirtinti hebrajiškos – krikščioniškos kilmės galimybę, apie kurią iš tiriamojo laikotarpio iki šiol yra labai mažai duomenų.
Daktarės Margaretos Barker, buvusios Senojo Testamento studijų draugijos prezidentės teigimu, Apreiškimo knygoje pasakojama apie sandaros knygą, kurią rankose laikęs tik Mesijas. Kiti to meto šaltiniai skelbia apie išminties ir paslaptingų papročių knygas, kurias artimiausiems savo sekėjams perdavęs Kristus. Visa tai esą gali būti siejama su šiuo atradimu.
Senovės religijų istorijos ir archeologijos mokslininkas britas Davidas Elkingtonas įsitikinęs, kad tai bus „didžiausias krikščionybės istorijos atradimas“.
Šiandien paslaptis – ne tik metalinės knygelės, bet ir jų buvimo vieta. Po to, kai jas surado jordanietis beduinas, dalį reliktų į Izraelį išgabeno kitas „dykumų klajoklis“. Ten esą dalis istorinių knygų ir liko. Jordanijos vyriausybė siekia, kad viskas būtų grąžinta į „tėvynę“ ir joje saugoma.
Britų deryboms vadovaujantis D.Elkingtonas tikisi atgauti nesugadintą kolekciją. Britų komanda bijo, kad dabartinis radinių „saugotojas“ Izraelyje dalį knygelių gali mėginti parduoti juodojoje rinkoje, arba dar blogiau – jas sunaikinti. Dabartinis jų savininkas neigia bet kokius kaltinimus dėl galimo pasisavinimo ir teigia, jog šie radiniai jo šeimai priklausę jau 100 metų.
