Ar kada nors susimąstėte, iš kur kilo žodis „Velykos“? Viena iš teorijų sieja šią šventę su germanų deive Eostre – aušros ir pavasario globėja. Nors istorikai vis dar diskutuoja apie jos egzistavimą, ji neretai laikoma svarbia figūra, kurios vardas galėjo tapti Velykų pavadinimo šaltiniu. Kaip ir daugelis kitų pagoniškų dievybių, Eostre buvo užgožpta krikščionybės plitimo metu, tačiau XX amžiuje šiuolaikiniai pagonys ją atrado iš naujo.
Istoriniai šaltiniai apie Eostre
Ankstyviausias Eostre paminėjimas randamas VII a. anglų vienuolio Bėdo Venerabilio raštuose. Jis teigė, kad anglosaksai balandžio mėnesį vadino „Eosturmonath“ – tai buvo metas, kai šlovinta ši deivė. Tačiau po krikščionybės plitimo šventė buvo perimta ir susieta su Kristaus prisikėlimu.
Vėliau, XIX a., vokiečių filologas Jacobas Grimmas savo knygoje „Teutonų mitologija“ susiejo Eostre su Ostara – vokiška pavasario deive, kuriai taip pat buvo skiriamas balandžio mėnuo (Ostermonat). Jis spėjo, kad ši deivė buvo šviesos ir atgimimo simbolis, kuris natūraliai susiliejo su krikščioniška Velykų idėja.
Pavasario simboliai: nuo Eostre iki Velykų
Net jei apie pačią Eostre išliko mažai šaltinių, kai kurios jos atributikos dalys išliko iki šiol. Tokie pavasario simboliai kaip kiaušiniai ir triušiai siejami su vaisingumu bei atgimimu. Tikima, kad šie simboliai buvo naudojami pagoniškuose ritualuose dar iki krikščionybės.
Kiaušinis – tai gyvybės ir naujos pradžios simbolis, kuris buvo svarbus daugelyje senovės kultūrų. Krikščionybė jį perėmė kaip prisikėlimo metaforą. Panašiai ir Velykų triušis (Osterhase) – jis atsirado Vokietijoje ir buvo siejamas su vaisingumu bei pavasario atgimimu.
Krikščionybės ir pagonybės susiliejimas
Ankstyvieji krikščionys dažnai perimdavo vietinių religijų tradicijas, kad palengvintų naujo tikėjimo plitimą. 595 m. popiežius Grigalius I patarė misionieriams Anglijoje nenaikinti vietinių pagoniškų švenčių, bet suteikti joms naują, krikščionišką reikšmę. Taip Velykos natūraliai susiliejo su pavasario atgimimo šventėmis.
Eostre šiandien: modernių religijų atgimimas
Nors Eostre buvo beveik pamiršta, XX a. neopagoniškos Wicca bendruomenės šią deivę vėl iškėlė į šviesą. Dabar ji siejama su pavasario lygiadieniu ir atgimimo idėjomis.
Nepaisant to, ar Velykas švenčiate kaip krikščionišką šventę, ar tiesiog kaip pavasario atėjimą, galima sakyti, kad Eostre vis dar gyvuoja. Ji įkvėpė ne tik senovės ritualus, bet ir šiandienines tradicijas – nuo margučių dažymo iki Velykų triušių simbolikos. O kas gi nenorėtų pasimėgauti šokoladiniais kiaušiniais, nepriklausomai nuo to, kokiai tikybai priklausai?
Šaltinis: https://juliamartins.co.uk/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
