Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės išlieka protiškai aštrūs iki pat garbaus amžiaus? Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad žodinis sklandumas gali nulemti ilgaamžiškumą. Šis gebėjimas glaudžiai susijęs ne tik su smegenų sveikata, bet ir su bendra žmogaus organizmo būkle.
Kaip žodinis sklandumas susijęs su ilgaamžiškumu?
Žurnale „Psychological Science“ paskelbto tyrimo metu buvo vertinamos keturios pažintinės sritys: žodinis sklandumas, suvokimo greitis, žodynas ir epizodinė atmintis. Rezultatai atskleidė, kad būtent žodinis sklandumas gali nulemti ilgaamžiškumą, o ne kiti kognityviniai gebėjimai. Kodėl? Pasak mokslininkų, sklandžiai vartojant kalbą aktyvuojamos įvairios smegenų sritys, o tai rodo gerą bendrą pažinimo funkciją.
Profesorius Paolo Ghisletta siūlo dvi galimas priežastis: žodinis sklandumas atspindi biologinį atsparumą, o taip pat yra susijęs su psichologine gerove. Gebėjimas greitai rasti tinkamus žodžius reikalauja dėmesio, atminties, mąstymo lankstumo – visų šių savybių praradimas dažnai signalizuoja apie smegenų senėjimą.
Ką rodo žodinis sklandumas apie mūsų smegenis?
Neurologai pabrėžia, kad žodinis sklandumas gali nulemti ilgaamžiškumą, nes tai vienas iš požymių, jog skirtingos smegenų sritys efektyviai bendradarbiauja. Gebėjimas greitai formuluoti mintis apima žodinę atmintį, informacijos apdorojimą, kalbinę struktūrą ir net emocinį intelektą.
Terapijos specialistė Polina Shkadron paaiškina, kad žodinis sklandumas remiasi vykdomosiomis funkcijomis – gebėjimu įsiminti informaciją, slopinti nereikalingas reakcijas, išlaikyti pokalbio giją ir prisitaikyti prie situacijos.
Kaip lavinti žodinį sklandumą?
Gera naujiena – žodinį sklandumą galima tobulinti bet kokiame amžiuje:
1. Vardijimo žaidimai. Pasirinkite temą (pvz., gyvūnai, vaisiai ar daiktai iš raidės „S“) ir per 60 sekundžių įvardinkite kuo daugiau. Tai suaktyvina tuos pačius smegenų centrus kaip klinikiniai testai.
2. Aktyvus bendravimas. Pokalbiai apie mėgstamas temas ar naujų dalykų aiškinimas kitiems skatina kalbinę veiklą.
3. Strateginiai stalo žaidimai. Tokie žaidimai kaip „Rummikub“ ar „Ticket to Ride“ lavina mąstymo lankstumą, planavimą ir kalbinį apdorojimą.
4. Pasakojimai ir rašymas. Istorijų kūrimas ar dienoraščio pildymas aktyvina kalbos raišką ir loginę struktūrą.
5. Užsienio kalbos mokymasis. Tai ne tik lavina žodyną, bet ir skatina smegenų plastiškumą bei atmintį.
Nors ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių, vis daugiau tyrimų rodo, kad žodinis sklandumas gali nulemti ilgaamžiškumą. Todėl verta kasdien skirti laiko kalbos lavinimui – tai ne tik stiprina pažintines funkcijas, bet ir suteikia malonumo bei pasitikėjimo savimi.
Šaltinis: realsimple.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
