Laimė – sudėtinga būsena, kurios šaltiniai gali labai skirtis priklausomai nuo asmenybės tipo, patirties ar net intelekto lygio. Nors visuomenėje įprasta manyti, kad žmogus tampa laimingesnis turėdamas daug draugų ir aktyvų socialinį gyvenimą, nauji tyrimai atskleidžia, kad intelektualūs žmonės neretai jaučiasi priešingai. Jų laimės šaltinis slypi visai kitur – dažniausiai jų vidiniame pasaulyje ir asmeniniuose siekiuose.
Kodėl intelektualūs žmonės vengia šurmulio
Mokslininkai iš Londono ekonomikos mokyklos ir Singapūro vadybos universiteto atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 000 žmonių. Rezultatai atskleidė aiškią tendenciją: žmonės, turintys aukštesnį intelekto koeficientą, dažniau jaučiasi nejaukiai didmiesčiuose, kur daug žmonių, triukšmo ir informacijos. Intelektualūs žmonės dažniau ieško tylos ir ramybės – ne dėl uždarumo, o todėl, kad toks aplinkos fonas leidžia jiems susikaupti.
Ar socialiniai ryšiai reikalingi visiems?
Nors daugeliui socialiniai santykiai yra pagrindinis laimės veiksnys, intelektualūs žmonės yra šios taisyklės išimtis. Tyrimas parodė, kad kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo mažesnė jo emocinė priklausomybė nuo dažno bendravimo. Jiems svarbiau kokybė, o ne kiekybė – viena ar dvi gilios draugystės gali būti žymiai svarbesnės nei dešimtys pažinčių.
Intelektualūs žmonės renkasi vidinę ramybę
Tyrėjai pastebi, kad intelektualūs žmonės daug energijos skiria ilgalaikiams tikslams: moksliniams tyrimams, kūrybai, idėjų įgyvendinimui. Šie žmonės dažnai atranda laimę per asmeninius pasiekimus, o ne per vakarėlius ar socialinius susitikimus. Komunikacija jiems nėra pagrindinė vertybė – ji gali net trukdyti sutelkti dėmesį į tai, kas jiems svarbiausia.
Ar verta bijoti vienatvės?
Vienatvė dažnai laikoma neigiama būsena, tačiau intelektualūs žmonės ją dažnai vertina kaip erdvę augti. Jie renkasi būti vieni ne dėl to, kad nemėgsta kitų, o dėl to, kad tokiu būdu gali geriau susitelkti, kurti, mąstyti. Jų laimė kyla iš vidinės pilnatvės, o ne iš išorinio patvirtinimo.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
