Ar antsvoris senatvėje visuomet reiškia didesnę sveikatos riziką? Naujausi tyrimai rodo, kad šis ryšys nėra toks paprastas, ypač kalbant apie demencijos tikimybę. Mokslininkai, atlikę plataus masto tyrimą, pastebėjo netikėtą reiškinį – tam tikrais atvejais antsvoris senatvėje gali net sumažinti demencijos riziką.
Antsvoris senatvėje ir demencija: tyrimo rezultatai
Tyrime, kuris buvo publikuotas žurnale Neurology, dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių, kurių vidutinis amžius siekė 75 metus. Dalyviai buvo stebimi aštuonerius metus, ir per šį laikotarpį demencija išsivystė 20 procentų jų. Rezultatai atskleidė, kad antsvoris senatvėje arba net nutukimas gali būti susijęs su mažesne demencijos rizika, palyginti su tais, kurių kūno masė normali.
Kodėl antsvoris senatvėje ne visada žalingas?
Svarbiausia ne pats antsvoris senatvėje, o kūno svorio pokyčiai per gyvenimą. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie prarado svorį nuo vidutinio amžiaus iki senatvės, turėjo žymiai didesnę demencijos riziką, nepriklausomai nuo jų kūno masės indekso pradiniame taške. Net ir normalaus svorio asmenys, kurie sulieknėjo, buvo labiau linkę susidurti su šia liga.
Mokslininkai šį reiškinį vadina „obesiteto paradoksu“. Nors antsvoris senatvėje savaime neapsaugo nuo demencijos, svorio mažėjimas gali būti ženklas, kad organizme vyksta paslėpti patologiniai procesai. Jie gali spartinti smegenų senėjimą ir prisidėti prie kognityvinių sutrikimų atsiradimo.
Ką svarbu žinoti vyresniame amžiuje?
Ekspertai pabrėžia, kad vertinant riziką reikėtų atsižvelgti ne tik į dabartinį kūno masės indeksą, bet ir į svorio pokyčius per visą gyvenimą. Antsvoris senatvėje nebūtinai reiškia blogą prognozę – svarbiau stebėti bendrą sveikatos būklę, mitybą, fizinį aktyvumą ir reguliariai tikrintis pas gydytojus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
