Šiandien grožio industrijoje itin populiarios keratino procedūros, botoksas ar laminavimas. Vis dėlto, pasak trichologės Oksanos Varlamovos, šios priemonės nėra gydomosios – jos skirtos išvaizdos pakeitimui, o ne plaukų būklės atkūrimui. Todėl svarbu suprasti tiek jų privalumus, tiek rizikas.
Keratino procedūros – ne gydymas, o modifikacija
Specialistė pabrėžia, kad keratino procedūros nėra skirtos plaukų gydymui. Plaukai sudaryti iš baltymų, tad juos paveikus formaldehidais, chemiškai apdorojus ir ištiesinus karštu žnypliu, vyksta tik laikinas pokytis. Nors plaukai tampa glotnūs ir blizgūs, tai neatkuria jų vidinės struktūros. Dėl šios priežasties daug pacientų po tokių procedūrų kreipiasi į gydytojus dėl plaukų atstatymo.
Kam keratino procedūros netinka?
Pasak trichologės, keratino procedūros nerekomenduojamos žmonėms, turintiems galvos odos problemų. Jei yra seboreinė dermatito forma, psoriazė, odos pažeidimų ar didelis jautrumas, tokios procedūros gali dar labiau pabloginti būklę. Taip pat jos draudžiamos sergant autoimuninėmis ligomis ar randine alopecija, nes naudojamos cheminės medžiagos gali būti pavojingos. Todėl prieš procedūrą būtina įvertinti savo sveikatos būklę.
Ar keratino procedūros atstato pažeistus plaukus?
Trichologė pateikia vaizdų palyginimą: jei kiaušinį iškepsime keptuvėje, jo atgal į skystą būseną negrąžinsime. Taip pat yra ir su plaukais – jei baltymo struktūra pažeista, visiškai jos atkurti neįmanoma. Tačiau jeigu plauko kutikulė dar išlikusi, tam tikros priemonės gali pagerinti išvaizdą ir sumažinti sausumą. Tai reiškia, kad keratino procedūros gali pagerinti plaukų būklę, bet jų visiškai atkurti nepajėgia.
Keratino procedūros suteikia greitą vizualinį efektą, tačiau nereikėtų jų laikyti gydymu. Norint išsaugoti plaukų sveikatą, svarbiausia pasirinkti patyrusį meistrą, įvertinti kontraindikacijas ir žinoti, kad šių procedūrų poveikis yra laikinas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
