Švenčių dienomis poliklinikos ir šeimos medicinos centrai nedirba. Netikėtai pakilus temperatūrai, suskaudus gerklei, pradėjus kosėti ar atsiradus kitiems sveikatos sutrikimams, daugelis žmonių ima svarstyti, kur kreiptis pagalbos.
Neretai vykstama į ligoninės skubios pagalbos skyrių, tačiau jei situacija nėra kritinė, to daryti nereikėtų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, ką daryti, jeigu prireikia gydytojo, o gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, tą dieną nedirba.
Kur ieškoti informacijos nedarbo metu?
Gydymo įstaigos savo pacientams turėtų suteikti aiškią informaciją, kur švenčių dienomis ir savaitgaliais galima kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, esant aukštai temperatūrai, stipriam skausmui ar nekontroliuojamam kraujospūdžiui. Svarbu, kad prie gydymo įstaigos prisirašę gyventojai šia informacija pasidomėtų iš anksto – tuomet, prireikus pagalbos, nereikės gaišti laiko paieškoms ir patirti papildomų rūpesčių.
Informacija, kur kreiptis, kai poliklinika nedirba, paprastai teikiama keliais būdais:
- poliklinikos interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje;
- gydymo įstaigos skelbimų lentoje;
- elektroniniu būdu, pavyzdžiui, el. paštu ar SMS žinute;
- autoatsakikliu, kai skambinama į gydymo įstaigą;
- iš anksto pasiteiravus poliklinikos registratūroje ar šeimos gydytojo;
- Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“.
Kada teikiama skubioji ambulatorinė pagalba?
Skubioji ambulatorinė medicinos pagalba teikiama esant stipriam skausmui, traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar pasikartojančiam vėmimui. Ji taip pat teikiama, kai suaugusiesiems temperatūra viršija 38 °C ir laikosi ilgiau nei 72 valandas, o vaikams – kai temperatūra aukštesnė nei 37,8 °C ir tęsiasi ilgiau nei parą, taip pat jei atsiranda bėrimas, skausmas, žaizdos ar kiti sunkiai pakeliami simptomai.
Šeimos medicinos įstaigų nedarbo metu – poilsio ir švenčių dienomis – skubiąją ambulatorinę medicinos pagalbą teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai (pavyzdžiui, Vilniuje, Šiauliuose). Ten, kur tokių kabinetų nėra, žmonės priimami ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriuose.
Į ligoninę – tik prireikus būtinosios pagalbos
Į ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių reikia vykti tada, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, t. y. kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti:
- sunkios traumos;
- nesustabdomas gausus kraujavimas;
- smarkūs nudegimai;
- sutrikiusi širdies veikla;
- staigus koordinacijos sutrikimas ir panašios būklės.
Dėl būtinosios medicinos pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti Lietuvos gyventojai. Už suteiktą būtinąją pagalbą apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jei paaiškėja, kad pagalba nėra skubi. Jeigu pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad atvejis neskubus, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei pacientas nenori laukti ir pageidauja gauti konsultaciją iš karto, jam gali būti teikiamos mokamos paslaugos.
Pagalba telefonu
Jei žmogaus sveikatos būklė sunki, reikėtų nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 arba vykti į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Greitąją medicinos pagalbą šiuo numeriu būtina kviesti, kai reikalinga skubi pagalba ir kyla pavojus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo atveju. Pagalba taip pat būtina, kai žmogaus būklė pavojinga ar kritinė – ištikus insultui, infarktui, netekus sąmonės ir panašiais atvejais.
Kai reikalinga tik medicininė konsultacija ir situacija nekelia pavojaus gyvybei ar sveikatai, galima skambinti trumpuoju medicininių konsultacijų numeriu 113. Šiuo numeriu suteikiama neskubi medicininė informacija ir konsultacijos. Skambinantysis per pokalbį gauna profesionalią informaciją, o jei dispečeris įvertina, kad būtina greitosios medicinos pagalbos brigada, ją iškviečia pats.
