Vis daugiau Lietuvos darbuotojų svarsto, ką daryti su II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis – ar atsiėmus dalį jų užteks pragyventi senatvėje. Vis aktyviau į šiuos klausimus įsitraukia ir darbdaviai: jie ne tik prisideda prie kaupimo pensijai, bet ir siūlo priemones, didinančias žmonių galimybes daugiau užsidirbti ateityje. Darbdaviams tai – strateginė investicija, ypač turint omenyje sparčiai senstančią Lietuvos darbo jėgą.
III pakopos pensijų kaupimas išsiskiria tuo, kad darbuotojas pats gali pasirinkti įmokų dydį, fondą ir rizikos lygį. Papildomą impulsą suteikia galimybė, jog prie darbuotojo įmokų prisideda ir darbdavys – dažnai tokio pat dydžio suma.
„Kai mėnesinė įmoka padvigubėja, kaupimas tampa gerokai spartesnis: pavyzdžiui, per dešimt metų vidutinį atlyginimą gaunantis mūsų darbuotojas gali sukaupti iki 30 tūkst. eurų papildomų lėšų, nevertinant investicinės grąžos“, – sako „Telia“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė.
Norint užsitikrinti orią senatvę, rekomenduojama, kad pensija sudarytų bent 70–80 proc. iki pensijos gautų pajamų. Vien „Sodros“ ir II pakopos pensijų dažnai tam nepakanka – būtina papildomai kaupti. Vis dėlto dalyvavimas III pakopos pensijų fonduose Lietuvoje dar nėra tapęs įpročiu – nei kaupiant savarankiškai, nei kartu su darbdaviu.
Lietuviai III pakopoje vis dar atsilieka
Šių metų viduryje III pakopos fonduose kaupė apie 176 tūkst. gyventojų – maždaug aštuonis kartus mažiau nei II pakopoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 1,4 mln. žmonių. Daugeliui III pakopa dar tik atrandama, o lietuvių įsitraukimas į šias programas gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje.
Ten papildomi pensijų planai darbovietėse jau seniai tapę įprasta atlygio dalimi. Pavyzdžiui, Švedijoje darbuotojų ateičiai kaupia apie 90 proc. darbdavių. Tai reiškia, kad dauguma Lietuvos dirbančiųjų vis dar patys rūpinasi savo finansine ateitimi, nors pamažu daugėja darbdavių, kurie realiai parodo, kiek gali lemti papildomas kaupimas.
Finansinis saugumas – augantis darbuotojų prioritetas
Nors darbdavių įmokos į III pakopos pensijų fondus Lietuvoje dar nėra labai paplitusios, naujausias „SEB Life and Pension Baltic SE“ tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų tokias darbdavių įmokas laikytų ne tik svarbia, bet ir viena labiausiai motyvuojančių darbo naudų.
„Kas antras apklaustasis teigė, kad įmonėje, kuri kaupia darbuotojų ateičiai ir taiko sąžiningo atlygio politiką, liktų dirbti ilgiau, o daugiau nei trečdalis (38 proc.) sutiko, kad toks darbdavio įsipareigojimas skatintų aktyviau prisidėti prie ilgalaikių įmonės tikslų“, – teigia „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
Dešimtmetis, vertas 30 tūkst. eurų
Viena pirmųjų Lietuvos įmonių, pasiūliusių III pakopos pensijų kaupimą su darbdavio priedu dar prieš dešimtmetį, buvo „Telia“. Šiandien tai – viena mėgstamiausių darbuotojams siūlomų naudų.
Pagal „Telia“ taikomą modelį darbuotojo, nusprendusio kaupti III pakopos pensijai, įmokos yra padvigubinamos – prie jo skiriamos sumos įmonė prisideda tokio pat dydžio įmoka. Gaunant vidutinį atlyginimą šioje bendrovėje, per 10 metų, neįskaičiuojant investicinės grąžos, pensijai galima sukaupti iki 30 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Pasak I. Abraškevičės, sprendimas, kuris prieš dešimtmetį buvo naujovė, šiandien yra natūrali įmonės kultūros dalis: „Kai pradėjome, rinkoje tokių iniciatyvų beveik nebuvo. Žinojome, kad norime padėti žmonėms ramiau žiūrėti į ateitį. Darbuotojai labai vertina ne tik šią galimybę, bet ir kitas naudas, susijusias su finansiniu raštingumu.“
Darbdaviai, besirūpinantys žmonių ateitimi, laimi
I. Abraškevičė pabrėžia, kad, atsižvelgiant į senstančią Lietuvos darbo jėgą, finansinė pagalba darbuotojams šiandien reiškia gerokai daugiau nei vien patrauklūs pensijų pasiūlymai.
„Tai ir pagalba žmonėms kuo ilgiau išlikti konkurencingiems darbo rinkoje. Tam pasitarnauja horizontalios ir vertikalios karjeros galimybės, sveikatingumo, psichologinės gerovės bei finansinio raštingumo iniciatyvos. Taip pat – nuolatiniai lyderystės, dirbtinio intelekto, naujausių technologijų ir pokyčių valdymo mokymai, leidžiantys prisitaikyti prie spartaus skaitmeninio pasaulio. Dirbantys „Telia“ žino, kad būdami čia visada yra technologijų priešakyje“, – sako ji.
Pasak jos, taip daroma tam, kad žmonės turėtų įrankius išlikti reikalingi darbo rinkoje ilgą laiką. Be to, vyresni darbuotojai ilgainiui taps ypač svarbia darbo rinkos dalimi – iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 proc. Todėl investicijos į jų darbingumą, įgūdžius ir finansinį saugumą yra strateginės.
I. Pigagienė primena, kad tokios priemonės naudingos ne tik organizacijoms, bet ir visai visuomenei: „Kaupdami darbuotojų ateičiai darbdaviai parodo, kad yra socialiai atsakingi ir jiems rūpi darbuotojų gerovė bei finansinė ateitis. Demografinės šalies tendencijos rodo, kad valstybės mokama pensija galės užtikrinti tik apie trečdalį buvusių pajamų, todėl papildomas kaupimas pensijai – būtinas.“
Kaip darbuotojui pradėti galvoti apie pensiją?
Pasak I. Pigagienės, pirmasis žingsnis turėtų būti labai paprastas – skirti laiko pasidomėti ir pasiskaičiuoti savo būsimą pensiją, pasinaudojant viešai prieinamomis pensijų skaičiuoklėmis.
„Pensija dažnai atrodo tolima, miglota ir dar neaktuali, kol galiausiai, priartėjus prie pensinio amžiaus, tampa per vėlu pradėti tuo rūpintis. Itin svarbu, kad ir nedidelėmis sumomis, pradėti kaupti kuo anksčiau, nes ilgesnis laikotarpis leidžia veikti sudėtinių palūkanų efektui – investuojamos ne tik įmokos, bet ir jų sukaupta investicinė grąža, o tai gali ženkliai padidinti galutinę sumą“, – aiškina ji.
Ne mažiau svarbu pasidomėti, ką gali pasiūlyti darbdavys. „Ne visi žino, kad kai kuriose įmonėse darbuotojo įmoka pensijai gali padvigubėti vien todėl, kad darbdavys papildomai prisideda tokiu pat dydžiu prie darbuotojo mokamos pensijų įmokos. Tai gali tapti itin svarbia pensijai sukauptų lėšų dalimi“, – pabrėžia I. Pigagienė.
