Žiema vaikams suteikia daugybę smagių veiklų – čiuožinėjimą rogutėmis, pačiūžomis, slidėmis, žaidimus sniege. Tačiau net ir labiausiai mėgstami žiemos užsiėmimai gali būti pavojingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Pagrindinis pavojus – vaikai gali netikėtai iščiuožti į važiuojamąją kelio dalį, kur automobiliai juda dideliu greičiu. Vairuotojai ne visuomet spėja pastebėti roges, ypač esant slidžiai ar apsnigtai kelio dangai.
Taip pat vaikai gali prarasti rogių kontrolę, jei čiuožia nelygiu ar nuožulniu paviršiumi. Šlaitai su duobėmis, duženomis, ledo plotais padidina kritimų bei susidūrimų riziką.
Papildomas pavojus slypi pakelėse – ten gali būti bortelių, akmenų, šiukšlių ir įvairių kliūčių, kurios didina traumų tikimybę.
Labai svarbus ir paros metas. Čiuožinėti rogutėmis saugiausia šviesiu paros metu, nes tamsoje vaikus sunkiau pastebėti, be to, sutrumpėja reakcijos laikas tiek vairuotojams, tiek patiems vaikams.
Čiuožinėjimas pačiūžomis ant užšalusių ežerų
Natūralus vandens telkinio ledas gali būti apgaulingas ir nenuspėjamas. Net jei paviršius atrodo storas ir tvirtas, ledo storis skirtingose vietose gali skirtis vos keliais centimetrais, o to jau pakanka, kad jis įlūžtų.
Įkritimas į ledinį vandenį yra itin pavojingas – vaikų kūno temperatūra krenta labai greitai, kyla hipotermijos ir nuskendimo rizika. Vaikas gali sutrikti, išsigąsti, prarasti orientaciją ir nepajėgti išlipti.
Ledo tvirtumą lemia daugybė veiksnių: vandens cheminė sudėtis, gylis, oro sąlygos, srovės, požeminiai šaltiniai, dažni temperatūros svyravimai. Todėl net ir ankstesnė saugi patirtis ant to paties ežero negarantuoja saugumo kitą dieną.
Važiavimas keturračiu per sniegą
Važiavimas keturračiu yra pavojingas bet kuriuo metų laiku, tačiau žiemą rizika dar labiau išauga. Dėl slidžios dangos, prasto matomumo ir po sniegu pasislėpusių kliūčių vaikai dažniau nuslysta nuo kelio, praranda kontrolę, apvirsta ir patiria rimtų galvos bei kūno traumų net važiuodami nedideliu greičiu.
Dauguma keturračių yra skirti vienam vairuotojui. Važiavimas su keleiviu arba kai vaikas yra keleivio vietoje padidina avarijos tikimybę, nes pasikeičia svorio pasiskirstymas ir pablogėja transporto priemonės valdymas.
Bet kuriam keturračio vairuotojui, nepriklausomai nuo amžiaus, būtina dėvėti šalmą. Tai ženkliai sumažina galvos traumų, smegenų sutrenkimo ir kitų sunkių sužalojimų riziką.
Rogės, tempiamos automobiliu
Toks pramogos būdas yra itin pavojingas. Vaikai, sėdintys ant rogių, gali įvažiuoti po automobiliu, atsitrenkti į medį, tvorą ar kitą kliūtį. Tai sukuria didžiulę sunkių ir daugybinių traumų riziką.
Automobilis gali staiga pagreitėti, slystelėti ar netikėtai stabdyti – tuomet vaikai nuo rogių išmetami, parkrenta arba susižeidžia dėl staigaus trūkčiojimo. Rogės neturi saugos diržų ar kitų apsaugos sistemų, todėl bet koks netikėtas manevras gali baigtis labai rimta trauma.
Slidinėjimas ar snieglenčių sportas be šalmo
Vaikai, slidinėjantys ar čiuožiantys snieglente, turėtų visada dėvėti specialiai žiemos sportui skirtą šalmą ir rinktis trasas, atitinkančias jų įgūdžių lygį.
Smūgiai į sniegą, trasos kliūtis, kitus slidininkus ar medines konstrukcijas gali sukelti smegenų sutrenkimus, kaukolės lūžius ar kitas sunkias galvos smegenų traumas.
Šalmas gerokai sumažina smūgio jėgą ir sunkių sužalojimų riziką. Be to, šaltis, vėjas ir sniegas gali mažinti koncentraciją, sutrikdyti koordinaciją, todėl padidėja griuvimų ir susidūrimų tikimybė.

