Žemės geomagnetinis laukas artimiausiu metu bus veikiamas padidėjusio Saulės aktyvumo. Remiantis pasauliniais kosminių orų stebėsenos duomenimis, šiuo laikotarpiu prognozuojami geomagnetiniai sutrikimai: kai kuriomis dienomis – vidutinio stiprumo, su trumpalaikiais aktyvumo šuoliais.
Toliau pateikiama, kuriomis dienomis tikėtini stipriausi svyravimai ir kaip tokios sąlygos gali paveikti savijautą.
Magnetinių audrų grafikas pagal dienas
Gruodžio 29 d., pirmadienis – vidutinė audra (4 balai). Prognozuojama magnetinės audros pradžia. Galimi miego sutrikimai, staigūs nuotaikos pokyčiai, silpnumas. Patartina nepersikrauti darbais prieš šventes ir daugiau ilsėtis.
Gruodžio 30 d., antradienis – stiprus štormas (5–6 balai). Viena pavojingiausių laikotarpio parų. Galvos skausmo šią dieną nereikėtų aiškinti vien nuovargiu. Toks geomagnetinės audros stiprumas gali išprovokuoti kraujospūdžio šuolius, sąnarių skausmus, bendrą negalavimą.
Gruodžio 31 d., trečiadienis – pavojus išlieka (5 balai). Naujųjų metų naktis praeis esant ryškiems geomagnetiniams svyravimams. Alkoholis ir riebus maistas dar labiau apsunkina širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl reikėtų laikytis saiko ir būti atsargiems.
Sausio 1 d., ketvirtadienis – vidutinė aktyvumo fazė (4 balai). Naujųjų metų rytas gali būti sunkesnis ne tik dėl šventimo, bet ir dėl likutinio Saulės vėjo poveikio. Galimas dirglumas, sumažėjusi darbingumo ir koncentracijos geba.
Sausio 2–3 d. – silpni svyravimai (2–3 balai). Žemės magnetinis laukas pradės stabilizuotis. Tačiau žmonėms, jautriems oro ir magnetinių laukų pokyčiams, vis dar gali pasireikšti apatija, greitas nuovargis, mieguistumas.
Ką reiškia šie svyravimai?
Magnetinės audros – tai natūralūs Žemės magnetinio lauko svyravimai, kuriuos sukelia padidėjęs Saulės aktyvumas. Saulės išmetamos įkrautosios dalelės, pasiekusios mūsų planetą, sąveikauja su jos geomagnetiniu lauku ir sukelia sutrikimus. Šie pokyčiai gali daryti įtaką ne tik technikai ar ryšio sistemoms, bet ir žmogaus bioritmams – ypač širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms.
Geomagnetinio įvykio intensyvumas matuojamas K indeksu (nuo 0 iki 9):
- K indeksas 4–5 – vidutinė magnetinė audra (G1 lygis), galinti sukelti nedidelį diskomfortą jautresniems žmonėms.
- K indeksas 6–7 – stiprios audros (G2–G3), kai galimi trumpalaikiai elektros tinklų, ryšio ir navigacijos sutrikimai.
Kam magnetinės audros daro didžiausią įtaką
Didžiausią neigiamą poveikį magnetinės audros paprastai daro:
- meteopriklausomiems ir orui jautriems žmonėms,
- sergantiesiems hipertenzija ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis,
- turintiems lėtines migrenas ar miego sutrikimus,
- linkusiems į emocinį nestabilumą, nerimą,
- nėščiosioms,
- senyvo amžiaus žmonėms.
Galimos organizmo reakcijos
Padidėjus geomagnetiniam aktyvumui kai kuriems žmonėms gali pasireikšti:
- galvos skausmai ar sustiprėjusios migrenos,
- padidėjęs nuovargis, mieguistumas, motyvacijos stoka,
- kraujospūdžio svyravimai, širdies plakimo padažnėjimas,
- dirglumas, staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas,
- susilpnėjusi koncentracija, dėmesio stoka,
- vyresniems žmonėms – padažnėję ar sustiprėję širdies ir kraujotakos sutrikimų simptomai.
Ko vertėtų vengti magnetinių audrų metu?
Norint sumažinti papildomą krūvį organizmui geomagnetinių audrų dienomis, rekomenduojama vengti:
- per didelio kofeino, energinių gėrimų ir alkoholio vartojimo – jie dar labiau apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą,
- pernelyg intensyvaus fizinio krūvio, ypač jei turite širdies ar kraujospūdžio problemų,
- stiprių emocinių konfliktų ir streso situacijų,
- planinių vaistų vartojimo praleidimo sergant lėtinėmis ligomis.
Kaip palengvinti būklę?
Norint sumažinti magnetinių audrų poveikį savijautai, patartina:
- užtikrinti pilnavertį miegą (7–8 valandas per parą),
- gerti pakankamai švaraus vandens, vengti dehidratacijos,
- dažniau būti gryname ore, vaikščioti ramiu tempu,
- reguliariai vėdinti patalpas,
- rinktis lengvesnį, sveikesnį maistą, nepervalgyti,
- planuoti poilsio pertraukas dienos metu, vengti pervargimo,
- riboti fizinį ir emocinį krūvį,
- kiek įmanoma mažinti streso lygį,
- stebėti savo sveikatos būklę, ypač jei turite lėtinių ligų,
- laikytis gydytojo paskirtų vaistų vartojimo režimo.
