Dar visai neseniai daugeliui žmonių žodis „fetišas“ skambėjo kaip kažkas labai neįprasto ar net gėdingo. Šiandien apie tai kalbama daug drąsiau ir paprasčiau. Keičiasi ne tik žmonių norai, bet ir pati kultūra: vis daugiau porų atvirai aptaria, kas jiems patinka, kur yra jų ribos ir kas jiems būtų priimtina.
Svarbu suprasti: tai nereiškia, kad „visi staiga taip daro“. Dažniau tai reiškia, kad vis daugiau žmonių apie tai pradeda kalbėtis, o ne tylėti. O kai žmonės kalbasi, atsiranda daugiau aiškumo, mažiau nesusipratimų ir daugiau pagarbos.
Tyrime dalyvavo 2533 respondentai iki 55 metų amžiaus. Kai kuriuose klausimuose buvo galima pasirinkti kelis atsakymus, todėl procentų suma ne visuomet sudaro 100 %.
Pagrindinis rezultatas: smalsumo daug, reguliarios praktikos – mažuma
Apklausos rezultatai aiškiai parodė skirtumą tarp smalsumo ir realaus elgesio:
58 % nurodė, kad jiems „įdomu“ arba „smalsu“ fetišų / kink tema (tai nebūtinai reiškia, kad jie ką nors yra išbandę).
26 % teigė bent kartą gyvenime išbandę ką nors, ką patys laikytų fetišų ar intymių „žaidimų“ dalimi.
10 % nurodė, kad tokie dalykai jų intymiame gyvenime pasitaiko reguliariau.
6 % teigė, kad ši tema jų visiškai nedomina.
Šie skaičiai leidžia daryti paprastą išvadą: „nauja norma“ visų pirma yra ne masinis elgesys, o didesnis atvirumas ir smalsumas.
Dažnai manoma, kad tokios temos domina tik jaunus žmones. Duomenys rodo, kad jaunimas iš tiesų domisi labiau, tačiau ir vyresnėse amžiaus grupėse smalsumo išlieka nemažai:
18–24 m.: 68 % – „smalsu“.
25–34 m.: 65 % – „smalsu“.
35–44 m.: 58 % – „smalsu“.
45–54 m.: 49 % – „smalsu“.
Tai galima paaiškinti paprastai: didėjant patirčiai, dažnai auga atsargumas, privatumo poreikis ir noras stabilumui. Tačiau tai nereiškia, kad norai dingsta – veikiau žmonės labiau atsirenka, kas jiems tinka.
Santykių statusas: daugiau lemia susitarimai, o ne etiketė
Intymūs eksperimentai dažniausiai priklauso ne nuo to, ar žmogus vienišas, ar poroje, o nuo to, ar santykiuose yra pasitikėjimas ir aiškūs susitarimai.
Rezultatai pagal santykių statusą (kiekvienos grupės viduje):
Vieniši: 24 % „bandė“, 8 % „reguliariau“.
Poroje: 28 % „bandė“, 11 % „reguliariau“.
Ilgalaikėje partnerystėje ar santuokoje: 26 % „bandė“, 10 % „reguliariau“.
Santykiai su aiškiu susitarimu dėl laisvesnių ribų: 51 % „bandė“, 29 % „reguliariau“.
Bendra įžvalga: kai santykiuose daugiau aiškumo, mažiau baimės ir daugiau pagarbos, žmonės drąsiau kalbasi ir kartais ryžtasi naujovėms.
Nuo ko žmonės pradėtų: dažniausiai – nuo lengvesnių dalykų
Viešumoje fetišai kartais pateikiami sensacingai. Tačiau realybėje dauguma žmonių, jei apskritai svarsto ką nors išbandyti, dažniausiai pradeda nuo lengvesnių ir mažiau „rizikingų“ dalykų.
Dažniausiai minėti pasirinkimai (buvo galima rinktis kelis variantus, bazė – visi respondentai):
Vaidmenų žaidimai ir susitarti „scenarijai“ – 41 %.
Švelnus „vienas vadovauja, kitas paklūsta“ žaidimas – 33 %.
Aprangos ir įvaizdžio elementai (persirengimai ir pan.) – 27 %.
Lengvas rišimas – 18 %.
Žaidimai su taisyklėmis („leidžiama / neleidžiama“) – 17 %.
Fantazijos apie daugiau nei du žmones, bet be realaus plano – 14 %.
Šie skaičiai rodo, kad daugeliui tai nėra kraštutinumai. Dažniau tai yra žaisminga įvairovė, kuri prasideda nuo pokalbio ir susitarimo.
Kodėl žmonės neskuba bandyti: pagrindinės priežastys
Jei smalsumo daug, bet veiksmų mažiau, kyla klausimas – kas stabdo? Atsakymai rodo, kad dažniausiai stabdo ne „nenoras“, o baimė prarasti saugumą ar pasitikėjimą.
Dažniausios priežastys:
Privatumo baimė – 39 %.
Baimė, kaip sureaguos partneris – 34 %.
Nežinojimas, kaip tai daryti saugiai – 27 %.
Gėdos jausmas – 22 %.
Nežinojimas, kur rasti tinkamus žmones – 18 %.
Bloga ankstesnė patirtis – 9 %.
Tai rodo, kad žmonėms reikia ne spaudimo, o aiškumo ir saugumo.
Ketinimai: didžiausia grupė yra „galbūt“
Tarp tų, kuriems įdomu, bet kurie dar nieko nebandė, atsakymai pasiskirstė taip:
Norėčiau per artimiausius 12 mėn. – 31 %.
Galbūt, jei būtų aišku ir saugu – 46 %.
Ne, kol kas ne – 23 %.
Didžiausia potencialių pokyčių zona yra būtent „galbūt“ grupė – žmonės nėra kategoriškai prieš, jiems tiesiog trūksta aiškios informacijos, ribų ir saugumo jausmo.
Intymios temos dažnai atsiremia į komunikaciją. Apklausos duomenys rodo tokį pasiskirstymą:
11 % teigia, kad apie tai kalbasi gana atvirai ir periodiškai.
37 % bent kartą kalbėjosi, bet nereguliariai.
52 % nesikalbėjo ir nenori kalbėtis.
Tai pabrėžia, kad atvirumas nėra savaime suprantamas dalykas. Daliai žmonių tema tiesiog neaktuali arba per jautri, ir tai taip pat yra jų ribų dalis.
Saugumo klausimai: ko bijoma labiausiai
Augant smalsumui, natūraliai didėja ir dėmesys pasekmėms. Todėl saugumo tema tampa viena svarbiausių.
Dažniausiai minimos rizikos:
Lytiniu keliu plintančios infekcijos – 42 %.
Ribų nepaisymas (kai vienas nenori, o kitas spaudžia) – 35 %.
Atpažinimas ar privatumo praradimas – 28 %.
Abejonė „ar tai man“ – 21 %.
Emocinės pasekmės (pavydas, gėda, konfliktai) – 19 %.
Šie atsakymai rodo, kad daugiau aiškumo ir taisyklių daugeliui žmonių reiškia ir daugiau ramybės.
Svingerių vakarėliai: smalsumas yra, bet realiai dalyvauja mažuma
Svingerių vakarėliai dažnai minimi kartu su fetišų tema, tačiau tam reikia didesnio pasitikėjimo, aiškių ribų ir daugiau pasiruošimo.
Atsakymai:
4 % teigia, kad bent kartą yra buvę svingerių vakarėlyje.
12 % svarstytų dalyvauti, jei būtų aiškios taisyklės ir privatumas.
84 % sako, kad tai ne jiems arba kol kas ne.
Taigi, tai nėra masinis reiškinys, tačiau tai aiškiai apibrėžtas segmentas, kuriam svarbiausia – taisyklės, saugumas ir diskretiškumas.
Kokios priemonės didintų pasitikėjimą: privatumas ir kontrolė
Kai tema jautri, žmonės labiau linkę įsitraukti tada, kai jaučia, kad patys kontroliuoja informaciją apie save ir turi aiškius saugumo įrankius.
Kas, respondentų manymu, didintų pasitikėjimą:
Galimybė kontroliuoti, kam rodomos nuotraukos – 44 %.
Galimybė naršyti „nematomu režimu“ – 39 %.
Aiškūs interesų žymėjimai profilyje – 37 %.
Vartotojo tapatybės patvirtinimas – 31 %.
Greitas blokavimas ir pranešimas apie netinkamą elgesį – 29 %.
Diskretiški pranešimai (kad nešoktų į akis) – 22 %.
Praktiška išvada: pasitikėjimas atsiranda tada, kai žmonės turi kontrolę ir aiškias taisykles.
Ar fetišai tampa „nauja norma“?
Jeigu „norma“ reiškia, kad dauguma žmonių reguliariai praktikuoja įvairius fetišus, tuomet greičiausiai ne – reguliariai tai daro apie 10 %. Tačiau jeigu „norma“ suprantama kaip galimybė apie tai kalbėti atviriau, be gėdos jausmo ir su pagarba riboms, tuomet taip – normalumo riba akivaizdžiai plečiasi.
Apklausos logika nuosekli: smalsumo daug, veiksmų mažiau, o pagrindiniai stabdžiai susiję su privatumu, saugumu ir komunikacija. Ir būtent tai šiandien labiausiai keičiasi miegamuosiuose: ne sensacija, o gebėjimas susitarti.
