Šaltuoju metų laiku vis dažniau susiduriame su karščiavimu, kuris tampa pirmuoju ženklu, jog organizmas kovoja su infekcija. Neretai kyla klausimas, kada temperatūrą būtina mažinti, o kada geriau leisti kūnui kovoti pačiam. Dar daugiau abejonių sukelia situacijos, kai karščiuoja vaikas. Internete gausu prieštaringų patarimų: vieni ragina temperatūros nemažinti, kiti skubina iš karto gerti vaistus. Specialistės aiškina, kaip elgtis karščiuojant ir kokių klaidų geriau vengti.
Karščiavimas – natūrali organizmo reakcija į infekciją. Pasak vaistininkės Dianos Saltanavičienės, jei temperatūra neviršija 38,5 °C ir savijauta yra pakankamai gera, dažniausiai karščiavimo mažinti nereikia. Vis dėlto, jei temperatūra pakyla iki 39 °C ar daugiau, vargina stiprus silpnumas, galvos ar raumenų skausmai, karščiavimą rekomenduojama sumažinti.
Ypač svarbu temperatūrą kontroliuoti kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip tris dienas, viršija 39 °C ar atsiranda tokių simptomų kaip dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Vaikai temperatūrą toleruoja lengviau
Šeimos gydytoja Jūratė Grigė teigia, kad vaikai dažnai lengviau pakelia aukštesnę kūno temperatūrą nei suaugusieji, o tėvų nerimas neretai lemia perteklinį vaistų vartojimą. Todėl svarbu vertinti ne tik termometro rodmenis, bet ir bendrą vaiko būklę.
Temperatūrą rekomenduojama mažinti, jei vaikas yra vangus, mieguistas arba labai dirglus, jei karščiuojant pasireiškia stiprus galvos ar raumenų skausmas, taip pat jei vaikui mažiau nei trys mėnesiai. Karščiavimą būtina mažinti ir tais atvejais, kai anksčiau yra pasireiškę traukuliai, kuriuos sukelia net nedidelis temperatūros pakilimas, arba jei vaikas serga lėtinėmis širdies, plaučių ar neurologinėmis ligomis.
Kada vežti vaiką pas gydytoją?
Pasak šeimos gydytojos, į medikus skubiai reikėtų kreiptis tada, jei vaikas negeria skysčių, nesišlapina, elgiasi neįprastai, yra sunkiai pažadinamas. Kūdikių atveju – jei jie nuolat stipriai verkia arba, atvirkščiai, verkia silpnai ir monotoniškai, jei dejuoja, atsiranda dusulys, išberia, pamėlynuoja lūpos, pasireiškia traukuliai, oda tampa marmurinė, blyški ar pilkšva.
Pagalbos reikėtų ieškoti ir tada, jei pasireiškia nuolatinis vėmimas, stiprus pilvo skausmas, kraujas išmatose ar vėmaluose, jei temperatūra viršija 40 °C ir karštis nekrenta net išgėrus vaistų. Būtina kreiptis į gydytoją, kai karščiuojama ilgiau nei tris dienas, jei vaikas neseniai sirgo ar buvo operuotas, taip pat jei jis nebuvo skiepytas pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių.
Ibuprofenas ar paracetamolis?
Karščiavimui mažinti dažniausiai pasirenkami du vaistai – ibuprofenas ir paracetamolis. Anot Dianos Saltanavičienės, paracetamolis daugiausia veikia centrinėje nervų sistemoje, todėl gerai mažina temperatūrą ir galvos, raumenų ar dantų skausmą, tačiau neturi priešuždegiminio poveikio. Jį dažniau renkasi žmonės, kuriems netinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, turintys skrandžio, inkstų ar kraujo krešėjimo sutrikimų. Paracetamolis taip pat pasirenkamas tada, kai skausmas nesusijęs su uždegimu.
Ibuprofenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, todėl, be skausmo ir karščiavimo malšinimo, jis taip pat slopina uždegimą. Jis ypač tinka esant uždegiminiams procesams, pavyzdžiui, ausų, gerklės, sinusų skausmui, dantų skausmui, sąnarių ar raumenų uždegimui. Tačiau ibuprofenas gali dirginti skrandį, todėl jautresniems žmonėms saugiau rinktis paracetamolį.
Pasak vaistininkės, tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis yra saugūs, jei vartojami tinkamai, tačiau neteisingas ar per ilgas šių vaistų vartojimas gali pakenkti kepenims arba skrandžiui.
Nepageidaujamų reakcijų riziką galima sumažinti laikantis rekomenduojamų dozių ir vartojimo intervalų, ibuprofeną geriant po valgio, o paracetamolio nevartojant kartu su alkoholiu. Taip pat svarbu vienu metu nenaudoti kelių vaistų, kurių sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga, ir atidžiai skaityti preparatų sudėtį.
Paracetamolį paprastai galima vartoti kas 4–6 valandas, tačiau ne daugiau kaip keturis kartus per parą. Svarbu neviršyti didžiausios paros dozės: suaugusiesiems ji yra 4000 mg, o vaikams skaičiuojama pagal kūno svorį – apie 10–15 mg/kg.
Ibuprofeną rekomenduojama vartoti kas 6–8 valandas, neviršijant 3–4 dozių per parą. Maksimali paros dozė suaugusiesiems dažniausiai yra iki 2400 mg. Vaikams ji taip pat apskaičiuojama pagal svorį – apie 5–10 mg/kg.
Natūrali pagalba ir klaidos, kurių geriau nedaryti
Pasak Dianos Saltanavičienės, jei temperatūra nėra labai aukšta, karščiavimą palengvinti gali ir natūralios priemonės. Svarbiausia – pakankamas skysčių vartojimas, nes vanduo, silpna arbata ar sultinys padeda išvengti dehidratacijos ir palaiko organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą.
Vėsūs kompresai ant kaktos, sprando ar riešų gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą. Liepžiedžių ar ramunėlių arbata gali skatinti prakaitavimą ir padėti pasijusti geriau, nors jų poveikis karščiavimui yra gana švelnus.
Dažna klaida – per šiltas apklostymas, kuris trukdo kūnui atiduoti šilumą, arba, priešingai, šaltos vonios ir trynimas spiritu. Tokios priemonės gali sukelti kraujagyslių spazmus ir pabloginti būklę. Taip pat klaidinga manyti, kad natūralios priemonės visada gali pakeisti vaistus – esant aukštai temperatūrai ar blogai savijautai, rekomenduojama rinktis mediciniškai pagrįstą gydymą ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
