Vienas iš „Forbes“ kalbintų ekspertų teigia, kad branduolinio karo rizika šiuo metu yra didelė: simboliniame Paskutinio teismo laikrodyje iki vidurnakčio, t. y. iki galimos branduolinės katastrofos momento, likę mažiau nei pusantros minutės. Todėl klausimas, kaip ir kur slėptis branduolinio smūgio atveju, yra itin aktualus.
Šiame tekste aptariama, kiek laiko žmogus gali išbūti bunkeryje be saulės šviesos, kokių tipų slėptuvės egzistuoja ir kiek ilgai jose rekomenduojama pasilikti panaudojus branduolinį ginklą.
Slėptuvių rūšys ir buvimo jose trukmė po branduolinio sprogimo
Pirmiausia svarbu suprasti, kad branduolinio sprogimo pasekmės priklauso nuo kovinės galvutės galingumo. Kuo galingesnis užtaisas, tuo stipresnė sprogimo banga. Ji gali sunaikinti statinius net už kelių kilometrų nuo epicentro, o pirminė radiacija tokiu atveju gali būti mirtina. Be to, gali susidaryti itin stipri šiluminė spinduliuotė, dėl kurios žmonės patirtų nudegimus ir esant didesniam atstumui.
Labai svarbu žinoti, kiek laiko galima išgyventi slėptuvėje, nes branduolinio sprogimo padariniai yra ilgalaikiai. Grybo formos debesyje, susidarančiame po sprogimo, būna radioaktyvių dalelių, kurios vėliau nusėda ant žemės kaip radioaktyvūs krituliai. Dėl to dideliuose atstumuose gali būti užterštas oras, vanduo ir dirvožemis.
Dažniausiai kaip slėptuvės naudojami šie statiniai:
- Daugiabučių rūsiai ir namų pogrindžiai. Jie laikomi tinkamais trumpalaikiam prisiglaudimui pirmosiomis minutėmis po sprogimo, nes betonas, žemė ar švinas gali sušvelninti sprogimo bangą ir sumažinti radiacijos poveikį. Tačiau tokie rūsiai neapsaugos nuo tiesioginio smūgio ir neužtikrins pakankamos apsaugos nuo ore tvyrančių radioaktyvių dalelių po detonacijos.
- Specialūs civiliniai bunkeriai. Jie paprastai yra tvirtesni nei įprasti rūsiai ar pogrindžiai. Tai armuotos konstrukcijos, užtikrinančios hermetiškumą. Tokiuose bunkeruose įrengtos specialios vėdinimo sistemos, leidžiančios kvėpuoti išvalytu oru, taip pat laikomi vandens ir maisto rezervai.
- Kariniai bunkeriai. Tai tvirčiausios konstrukcijos, suprojektuotos atlaikyti smūgius iš gana mažo atstumo. Jie apsaugoti ir nuo elektromagnetinių impulsų. Kai kurie kariniai bunkeriai turi sistemas, leidžiančias žmonėms išbūti po žeme labai ilgą laiką.
Tiksliai nustatyti, kiek žmonių gali tilpti į konkretų bunkerį, neįmanoma – tai priklauso nuo patalpos ploto ir infrastruktūros. Jei slėptuvė maža, ilgesnis didelio žmonių skaičiaus buvimas joje gali sukelti ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių problemų. Uždarose, ankštose erdvėse sustiprėja nerimas, stresas, gali prasidėti depresija.
Geriau, kai yra bent šiek tiek laisvos erdvės, kur žmonės galėtų pailsėti, pažaisti stalo žaidimus, pasiklausyti muzikos ar užsiimti kita veikla. Tai padeda palaikyti geresnę emocinę atmosferą slėptuvėje.
Kiek laiko po branduolinio sprogimo rekomenduojama pasilikti bunkeryje
Esant vienkartiniam, nedidelės galios (0,1–10 kilotonų) branduoliniam sprogimui, žmonės, atsidūrę silpnoje, menkai apsaugotoje slėptuvėje, turėtų joje išbūti ne ilgiau kaip apie pusvalandį po detonacijos ir, jei įmanoma, per maždaug penkias minutes persikelti į geriau apsaugotą bunkerį. Apie tai rašo amerikiečių mokslininkas Maiklas B. Dillonas savo publikacijoje. Šiuo atveju kalbama būtent apie persikėlimą iš prastos slėptuvės į geresnę, kai tai yra įmanoma ir saugu.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias laikotarpis slėptuvėje – pirmosios dvi savaitės po sprogimo. Po maždaug 14 dienų radioaktyvioji spinduliuotė gerokai sumažėja, tačiau jos lygis vis dar gali išlikti pavojingas.
Išlieka didelė rizika, kad oras, žemė ir vanduo bus stipriai užteršti. Todėl išėjimas iš bunkerio be tinkamos apsaugos gali būti mirtinai pavojingas. Užterštumo mastas priklauso nuo atstumo iki sprogimo epicentro. Nuo šio atstumo priklauso ir išgyvenimo galimybės: jei sprogimas įvyko labai arti, didžiausia tikimybė išgyventi bus tiems, kurie buvo kariniame bunkeryje.
Esminis dalykas, kurio jokiu būdu neturi pritrūkti bunkeryje, – pakankamos švaraus geriamojo vandens atsargos. Be vandens žmogus, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali išgyventi vidutiniškai 3–7 dienas. Be maisto išgyvenimo laikotarpis gali siekti kelias savaites ir dar ilgiau – tai priklauso nuo sveikatos būklės, kūno riebalų atsargų ir kitų individualių veiksnių.
Kiek laiko žmogus gali gyventi be saulės šviesos
Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvendami bunkeryje žmonės gali orientuotis pagal vidinius biologinius laikrodžius ir taip palaikyti cirkadinius ritmus – miego ir būdravimo ciklus – ištisas savaites ar net mėnesius. Kitaip tariant, net ir be dienos šviesos žmogus intuityviai susidaro savo „paros režimą“.
Be saulės spindulių žmogaus odoje nesigamina vitaminas D, tačiau jo galima gauti su maistu arba pasitelkiant medicinines ultravioletines lempas. Šio vitamino yra kai kuriuose ilgai išsilaikančiuose produktuose, pavyzdžiui, konservuotose menkių kepenyse.
Vitaminų D trūkumas nesukelia greitos mirties, tačiau ilgainiui gali atsirasti raumenų silpnumas, padidėjusi kaulų lūžių rizika ir kitos sveikatos problemos, nes be šio vitamino organizmas blogiau pasisavina kalcį ir fosforą.
Taip pat yra nustatyta, kad maisto likučių nereikėtų vynioti į aliuminio foliją, jei siekiama juos apsaugoti nuo gedimo. Maisto technologų institutas (IFT) pabrėžia, jog folija neužtikrina hermetiško uždarymo – prie produkto patenka oras, o kartu su juo ir bakterijos. Todėl ilgalaikiam laikymui rekomenduojama naudoti sandarias talpas ar kitas hermetiškas pakuotes.
