Nors posakis „kristi lygioje vietoje“ dažnai skamba juokais, medikų patirtis rodo visai ką kita. Ypač žiemą, kai plikledis, nelygios šaligatvio plytelės, slidūs daugiabučių laiptai ar skubėjimas lipant į viešąjį transportą tampa kasdienybe. Tokios situacijos neretai baigiasi ne tik skausmu ir traumomis, bet ir ilgu gydymu bei reabilitacija.
Pasak draudimo rizikų vertintojo Luko Kaškevičiaus, po tokių nelaimių dažnai laukia ne tik gijimo procesas, bet ir netikėtos išlaidos – nuo tyrimų ir vaistų iki reabilitacijos ar laikino nedarbingumo kompensavimo.
„Kritimai dažniausiai įvyksta ne tada, kai riziką numatome, o tada, kai jaučiamės saugūs – savo kieme, prie laiptinės ar skubėdami į autobusą. Būtent pažįstama aplinka sumažina budrumą, o viena neatsargi akimirka gali baigtis kritimu. Nors kartais paslydimas atrodo kaip smulkmena, dažnai tenka susidurti su rimtomis pasekmėmis“, – sako L. Kaškevičius.
Dažniausios žiemos traumos: nukenčia rankos ir kojos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro ortopedas traumatologas Martynas Stančikas pabrėžia, kad slidumo traumų pobūdį lemia tai, kaip žmogus griuvo.
„Dažniausiai krentama ištiesus ranką, todėl dažniausios traumos – riešo raiščių sužalojimai ar patempimai, riešo kaulų lūžiai. Nereti ir žastikaulio viršutinės dalies lūžiai, žastikaulio išnirimai. Griūnant nukenčia ir kojos – čia dominuoja paslydimo traumos. Pirmiausia pažeidžiamos čiurnos: labai dažni čiurnos raiščių patempimai, kulkšnies lūžiai, kuriuos neretai tenka operuoti. Taip pat dažnos kelio sąnario traumos – sumušimai, raiščių patempimai“, – aiškina M. Stančikas.
Svarbiausia – nedelsti kreiptis pagalbos
Medikų praktika rodo, kad net ir, atrodytų, nekaltas griuvimas gali sukelti rimtų traumų, todėl labai svarbu atpažinti sunkesnius sužalojimus.
„Sužalota vieta visada tinsta, dažnai sunku pajudinti galūnę, judesio metu juntamas aštrus skausmas, galima pastebėti deformaciją traumos vietoje. Ypač sudėtingais atvejais kaulas gali išlįsti per odą“, – vardija M. Stančikas.
Pasak gydytojo, tokiais atvejais svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą: „Kai po rimtos traumos žmogus delsia ir atvyksta tik po kelių dienų, nustačius lūžį, kurį reikia operuoti, operaciją neretai tenka atidėti – prarandamas brangus laikas. Esant atviram lūžiui, viena dažniausių komplikacijų yra kaulo infekcija, kuri gali varginti visą likusį gyvenimą.“
Atsargumas ir pasirengimas – kiekvieno atsakomybė
Rimtos traumos reiškia ne tik fizinį skausmą ir iššūkius, bet ir kelis mėnesius trunkančią imobilizaciją, kineziterapiją, papildomas išlaidas ir laikinai prarastą darbingumą. Tokiose situacijose asmens draudimas tampa finansine apsauga.
„Asmens draudimas tokiais atvejais padeda padengti ne tik pirmines gydymo išlaidas, bet ir visą tolesnį kelią. Įtraukus medicinos išlaidų riziką, išmokama ne tik vienkartinė išmoka už patirtą sužalojimą, bet ir gali būti atlygintos tyrimų, vaistų, įtvarų ir kitų sveikimui būtinų paslaugų išlaidos. Tai leidžia žmogui po traumos susitelkti į sveikimą, o ne į augančias išlaidas ar laikinai sumažėjusias pajamas“, – teigia L. Kaškevičius.
Gydytojas M. Stančikas pabrėžia, kad siekiant išvengti rimtų traumų, svarbiausia – atsargumas, tačiau ne mažiau reikšmingas ir fizinis pasirengimas.
„Ypač vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria traumas dėl sutrikusios koordinacijos ar sulėtėjusios reakcijos, kurios susijusios su fiziniu neaktyvumu. Tokiais atvejais užtenka paslysti ar staigiau atsistojus apsvaigti galvai ir pargriūti lygioje vietoje, kad būtų patirta sunki trauma. Todėl fizinis krūvis yra būtinas, tik svarbu jį pritaikyti pagal savo sveikatos būklę“, – atkreipia dėmesį gydytojas.
Pasak medikų ir draudimo specialistų, dėmesingumas ir atsargumas svarbus visiems – traumos gali nutikti bet kuriame amžiuje, ypač skubant, sportuojant, dirbant fiziškai ar esant slidžioms oro sąlygoms. Verta prisiminti paprastus prevencijos principus: neskubėti, dėvėti tinkamą, neslidų apavą, įvertinti aplinką ir savo galimybes.
