Lietuvoje vis dar labiau rūpinamės fizine, o ne psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta gyvenimo prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ima ieškoti per vėlai. Plačiau apie tai pasakoja „Luminor“ banko ir Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuotos „Poveikio akademijos“ dalyviai.
Kasmet Lietuvoje gimdo apie 20 tūkst. moterų, o viena iš keturių po gimdymo patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus. Tai rodo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausa „Mano gimdymas“. Tuo pačiu metu daugybė porų susiduria su santykių krizėmis, kurios neretai baigiasi skyrybomis.
Šias problemas skirtingais būdais siekia spręsti dvi organizacijos – VšĮ „Laimė šeimoje“ ir VšĮ „Pogimdyminės depresijos centras“. Jos teikia emocinę ir psichologinę pagalbą Lietuvos šeimoms, o pagrindinis jų tikslas – kad šeimos neliktų vienos su savo sunkumais.
Padeda krizę išgyvenančioms šeimoms
„Laimė šeimoje projektai“ įkūrėjas Audrius Murauskas pasakoja, kad ši iniciatyva gimė iš asmeninės patirties ir dešimtmečius trukusio darbo švietimo bei tėvystės organizacijose.
„Idėja gimė iš gyvenimo – per šeimos iššūkius, ilgą saviugdos kelią ir daugiau nei 20 metų savanoriškos veiklos švietimo bei tėvystės organizacijose („Lietuvos tėvų forumas“, „Rengimo šeimai asociacija“). Pamačiau, kad šeimos Lietuvoje dažnai paliekamos vienos su savo problemomis. Norėjau sukurti vietą, kur žmonės rastų ne tik žinias, bet ir tikrą pagalbą“, – sako jis.
Šiandien „Laimė šeimoje“ valdo vieną didžiausių emocinio raštingumo platformų Lietuvoje – joje daugiau kaip 200 vaizdo paskaitų, kurias rengia apie 30 psichologijos ir švietimo ekspertų. Pasak A. Murausko, į organizaciją dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai šeima nebežino, kaip susikalbėti.
„Žmonės ieško ne tik atsakymų, bet ir atramos. Dažniausiai jie kreipiasi dėl santykių krizių, neištikimybės, emocinio atotrūkio poroje, skyrybų rizikos, sudėtingų vaikų auklėjimo situacijų, vidinės įtampos ir prarastos gyvenimo prasmės“, – pasakoja jis.
Pagalba teikiama per individualias ir porų konsultacijas, mokymų programas, seminarus, emocinio raštingumo paskaitas ir bet kuriuo metu internetu prieinamą vaizdo turinį.
„Sėkmės istorijų turime daug. Vienai porai, jau stovėjusiai ant skyrybų slenksčio, vos per tris mėnesius pavyko atkurti pagarbą ir tarpusavio supratimą. Kita mama po skausmingų skyrybų vėl rado vidinę atramą ir šiandien sėkmingai kuria gyvenimą su trimis vaikais. Šeimoje, kur tėvo ir sūnaus santykis buvo virtęs nuolatiniu konfliktu, konsultacijos padėjo atkurti ryšį ir sugrąžinti pasitikėjimą. O vyras, atėjęs dėl sunkumų priimant sprendimus, ilgainiui atrado ne tik atsakymus, bet ir kelią į save, vidinę ramybę bei sėkmę“, – dalijasi A. Murauskas.
Jį patį veikloje įkvepia vidinis poreikis geriau pažinti save ir kitus. A. Murauskas remiasi mokslo žiniomis, psichologiniais tyrimais, gyvenimo patirtimi ir holistiniu požiūriu į žmogų – kaip į fizinę, emocinę, psichologinę ir energetinę būtybę.
„Siekiame sukurti didžiausią šeimų švietimo platformą Lietuvoje ir Baltijos regione, suteikiančią prieigą prie žinių ir pagalbos bet kuriame gyvenimo etape. Mūsų tikslas – ne tik padėti išspręsti santykių problemas, bet ir prisidėti prie emocinės sveikatos kultūros kūrimo Lietuvoje“, – teigia jis.
Gelbsti pagimdžiusias mamas
Nidos Vildžiūnaitės vadovaujamas „Pogimdyminės depresijos centras“ sprendžia kitą, dažnai nutylimą problemą – motinystės laikotarpiu kylančius psichikos sveikatos sunkumus. Centras ne tik inicijuoja ir aktyviai prisideda prie sisteminių pokyčių Lietuvoje, bet ir kasmet suteikia vienkartinę ar tęstinę psichologinę pagalbą maždaug 140 mamų ir jų artimiesiems.
„Daugiau nei 15 metų kuriant edukacinius leidinius tėvams ir gvildenant nematomas, sudėtingas, tarsi „šešėlyje“ esančias temas, vis dažniau girdėjome istorijas apie mamų emocinius sunkumus. Tuo pat metu matėme, kad supratimo ir pagalbos galimybių yra labai mažai. Iš šio poreikio 2023 m. gimė savarankiška organizacija „Pogimdyminės depresijos centras“ – vieta, kur mamos ir jų artimieji gali gauti profesionalią, nemokamą pagalbą, o medikai – kvalifikacijos kėlimo mokymus. Čia garsiai kalbame apie tai, kad motinystėje svarbi ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata“, – pasakoja N. Vildžiūnaitė.
„Pogimdyminės depresijos centras“ stebi ir matuoja, kaip konsultacijų metu keičiasi mamų psichologinė būsena. Pasak N. Vildžiūnaitės, galima pagrįstai didžiuotis itin aukštos kvalifikacijos centro specialistais – po vos šešių psichologo konsultacijų depresiškumo lygis vidutiniškai sumažėja apie 43 proc., arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę.
„Lietuvoje kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų. Viena iš keturių kūdikio susilaukusių mamų patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus: prislėgtumą, nerimą, kaltės jausmą, išsekimą, bejėgiškumą, neviltį. Prarandamas susidomėjimo ar malonumo jausmas, gali atsirasti abejingumas kūdikiui, apniukti mintys jį sužaloti, kilti minčių apie mirtį. Tai reiškia, kad mažiausiai 5 tūkst. mamų kasmet išgyvena stiprius pokyčius, dėl kurių kyla psichikos sveikatos sunkumų. Jei pogimdyminė depresija nėra laiku atpažįstama ir gydoma, ji gali stiprėti, paveikti ne tik mamos, bet ir vaiko raidą bei visos šeimos gerovę“, – pabrėžia ji.
Anot pašnekovės, dalis mamų pogimdyminės depresijos simptomų neatpažįsta ir nežino, kad pagalbą galima gauti net nėštumo metu. Kitais atvejais jos nedrįsta kreiptis, nes visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad motinystė turi būti vien džiugus ir malonus laikotarpis, o mama privalo susitvarkyti pati.
„Kiekviena moteris verta kuo sklandesnės motinystės patirties, todėl mums būtina didinti supratimą apie organizaciją, jos palaikymą ir matomumą nacionaliniu mastu, kad galėtume nuveikti tai, kur matome didelę prasmę. Norime stiprinti visuomenės emocinio raštingumo kultūrą ir skleisti žinią, kad motinystėje patirti prieštaringus jausmus, sudėtingas būsenas ir kreiptis pagalbos yra normalu“, – teigia N. Vildžiūnaitė.
„Pogimdyminės depresijos centras“ siekia, kad kiekviena Lietuvoje gyvenanti besilaukianti ar jau kūdikio susilaukusi mama ir šeima, esant poreikiui, laiku gautų emocinę pagalbą, o motinystės ir tėvystės psichikos sveikata taptų neatsiejama sveikatos sistemos dalimi.
Socialinio verslo augimui – „Poveikio akademija“
Siekdamos palengvinti augimą ir plėtrą, „Laimė šeimoje“ ir „Pogimdyminės depresijos centras“ įsitraukė į intensyvią socialiniam verslui skirtą Lietuvos socialinio verslo asociacijos programą „Poveikio akademija“, kuri vyko iki lapkričio 28 d.
Šių metų „Poveikio akademijoje“ dalyvavo 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių. Joms buvo organizuotos ekspertinės mokymų sesijos, suteikta individuali mentorystė ir konsultacijos. Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas gavo 3000 eurų finansinį „Luminor“ banko paskatinimą. „Pogimdyminės depresijos centras“ programoje užėmė antrąją vietą.
