Gvatemaloje archeologai aptiko unikalias stalo dėlionės tipo žaidimo liekanas, primenančias mozaiką. Šis žaidimas rastas senovės majų mieste Naachtune, kuris kadaise buvo regiono sostinė.
Iš senovinių stalo žaidimų geriausiai žinoma strateginė patoli žaidimo versija, kuria mėgavosi actekai ir ankstyvosios Mezoamerikos kultūros. Šis žaidimas buvo žaidžiamas ant kryžiaus formos takelio, sudaryto iš 52 langelių, nupieštų ant audinio arba tiesiog ant žemės. Žaidėjai mėtė pupeles, kurių viena pusė būdavo pažymėta tašku; jos atliko kauliukų funkciją ir buvo vadinamos patoliais.
Tačiau kokius žaidimus žaisdavo senovės majai, iki šiol beveik nebuvo žinoma. Naachtune vykdyti kasinėjimai suteikė naujų užuominų. Mokslo žurnale „Latin American Antiquity“ aprašoma, kad tyrėjai aptiko į žemę įleistą žaidimo lentą, sudėliotą iš smulkių raudonų mozaikinių plytelių. Manoma, kad jos išgautos iš sudaužytų keramikinių indų, kurių fragmentai datuojami IV mūsų eros amžiumi. Kadangi kai kurios lentos dalys buvo sunaikintos, bendrą jos struktūrą tyrėjai gali tik atkurti pagal išlikusius fragmentus.
Archeologų skaičiavimais, pradiniai lentos matmenys buvo maždaug 78 cm pločio ir 110 cm ilgio. Ji sudarė 45 kvadratus, sukomponuotus iš 478 atskirų mozaikinių plytelių gabalėlių. Mokslininkų teigimu, būtent toks mozaikinės struktūros sprendimas daro šią žaidimo lentą visiškai išskirtinę senovės pasaulyje.
Tyrėjai spėja, kad mozaikos naudojimas rodo, jog žaidimo lenta nuo pat pradžių buvo numatyta kaip neatskiriama architektūrinio projekto dalis. Pasak jų, grindų mozaikos majų architektūroje yra itin retos. Kiek žinoma mokslui, iki kolonijinio laikotarpio visame šiame Vakarų pusrutulio regione nėra žinomas nė vienas kitas grindų mozaikos pavyzdys.
Visai neseniai mokslininkai iš naujo išnagrinėjo klimato įtaką didingos majų civilizacijos žlugimui. Analizuodami urvų nuosėdų cheminę sudėtį, jie nustatė, kad didieji majų miestai pradėjo irti tuo metu, kai jų gyvenamose teritorijose ilgą laiką tęsėsi sausra. Mažėjant maisto atsargoms, prasidėjo ekonominis ir socialinis nuosmukis, tapęs vienu pagrindinių šios civilizacijos žlugimo veiksnių.
