Praėjus net 70 metų, JAV karinės oro pajėgos vis dar negali paaiškinti objektų, kurie 1952 m. liepą pažeidė oro erdvę virš Baltųjų rūmų ir Pentagono, prigimties.
Šis incidentas, istorijoje žinomas kaip „Vašingtono karuselė“, iki šiol laikomas vienu daugiausiai oficialiais dokumentais patvirtintų neatpažintų skraidančių objektų (NSO) stebėjimo atvejų. Jis iki šiol oficialiai klasifikuojamas kaip „neatpažintas“.
Kas nutiko 1952 m. liepą?
Įvykiai klostėsi naktimis iš liepos 19-osios į 20-ąją ir iš 26-osios į 27-ąją dieną. Oro eismo kontrolieriai iš trijų objektų – Vašingtono nacionalinio oro uosto bei Andrews ir Bolling karinių oro pajėgų bazių – radarais užfiksavo daugybę nežinomų taikinių.
Šie objektai demonstravo technines charakteristikas, kurių to meto aviacija neturėjo: jie staigiai keitė kryptį 90 laipsnių kampu, galėjo kaboti ore vietoje ir akimirksniu pasiekti viršgarsinį greitį.
Perimti objektų buvo pakelti reaktyviniai naikintuvai F-94. Leitenantas Viljamas L. Pattersonas pranešė turėjęs vizualinį kontaktą su keturiais ryškiais, nemirksinčiais šviesuliais. Bandant priartėti, objektai sulaužė rikiuotę ir apsupo jo lėktuvą.
„Jie uždaro žiedą aplink mane“, – perdavė pilotas skrydžio vadovams. Po kelių akimirkų objektai milžinišku greičiu išlėkė iš matymo zonos.
Radarų duomenys ir pilotų liudijimai sutapo: tai buvo kieti, materialūs objektai, o ne atmosferiniai reiškiniai.
Oficiali versija ir prieštaravimai
Siekdamos numalšinti augančią visuomenės ir žiniasklaidos paniką, JAV karinės oro pajėgos surengė didžiausią spaudos konferenciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Generolas majoras Džonas Samfordas pareiškė, kad incidentą sukėlė „temperatūros inversija“ – meteorologinis reiškinys, kai šilto oro sluoksniai iškreipia radiolokacinius signalus ir sukuria netikras žymes ekranuose.
Tačiau radarų operatoriai šią versiją griežtai atmetė. Projekto „Mėlynoji knyga“ (Project Blue Book) ataskaitose nurodoma, kad specialistai puikiai skiria orų trikdžius nuo signalų, kuriuos atspindi kieti metaliniai objektai. Meteorologai patvirtino, kad tomis naktimis buvo stebima inversija, tačiau pabrėžė, jog ji buvo per silpna, kad sukurtų tokio aiškumo signalus.
Nors projektas „Mėlynoji knyga“ oficialiai uždarytas 1969 m., 1952 m. liepos incidentai taip ir nebuvo paaiškinti ir išlaikė „neatpažintų“ statusą. JAV karinės oro pajėgos pareiškė, kad nėra įrodymų apie šių objektų nežemišką kilmę ar technologijas, pranokstančias to meto mokslo žinias.
Tema išlieka aktuali ir 2025 m. Organizacijos „Americans for Safe Aerospace“ duomenimis, pilotų pranešimų apie susidūrimus su neatpažintais anomaliniais reiškiniais (UAP) skaičius pasiekė rekordą – per metus užfiksuota daugiau kaip 700 atvejų. Šių reiškinių prigimtis, kaip ir 1952 m. įvykių, iki šiol nenustatyta.
Naujienos apie kitus NSO atvejus
Anksčiau buvo skelbta, kad Pentagono biuras, tiriantis NSO, per visus 2023 metus gavo daugiau kaip 700 pranešimų. Tik 118 atvejų buvo priskirti oro balionams, paukščiams ir dronams, o dar šimtai incidentų vis dar laukia išsamios analizės.
Taip pat buvo pasakojama apie paslaptingus blyksnius 1950-ųjų dangaus nuotraukose, kurie buvo siejami su NSO. Šie mažiau nei 50 minučių trunkantys blyksniai matomi vienoje nuotraukoje, tačiau išnyksta iki padarant kitą to paties dangaus skliauto srities kadrą.
