Artėjant naujiems kalendoriniams metams, daugelis peržiūrime savo tikslus – nuo sveikesnių įpročių iki ambicingesnių profesinių ar asmeninių siekių. Žvelgdami į ateinančius metus dažnai pasižadame daugiau: spartesnių karjeros šuolių, naujų įgūdžių ar seniai atidėtų patirčių. Tačiau net ir geriausi planai susiduria su viena neišvengiama riba – laiku. Kad tikslus būtų lengviau įgyvendinti, būtina sąmoningai nukreipti laiką ir energiją į prioritetus ir iš anksto įsivertinti galimas kliūtis.
Nepriklausomai nuo to, kuo dirbate, kur gyvenate, kiek esate produktyvūs ar kaip gerai gebate atlikti kelias užduotis vienu metu, visus mus riboja tas pats skaičius – 168 valandos per savaitę. Tai reiškia, kad būtina aiškiai nustatyti prioritetus, ypač tose srityse, kuriose siekiate didžiausio progreso. Priešingu atveju rizikuojate tapti vienu iš daugelio, kurie naujametinių pažadų atsisako jau po mėnesio ar dviejų. Šie metai gali būti kitokie, jei į laiką pažvelgsite sąmoningiau.
Pradėkite nuo paprastos lentelės su keturiais stulpeliais: „Veikla“, „Planuojamos valandos“, „Faktiškos valandos“ ir „Skirtumas“.
Skiltyje „Veikla“ surašykite, kam paprastai skiriate savo laiką – darbui, šeimai, poilsiui, sportui, mokymuisi ir kitoms veikloms. Tai padės įvertinti dabartinį jūsų gyvenimo ritmą. Tuomet nusistatykite „Planuojamas valandas“ – kiek laiko per savaitę norėtumėte skirti kiekvienai veiklai. Jei bendra suma viršija 168 valandas, planą teks pakoreguoti.
Kitas žingsnis – kelias savaites stebėkite realų savo laiko paskirstymą ir pildykite skiltį „Faktiškos valandos“. Palyginę planą su realybe, aiškiai pamatysite, kur dingsta jūsų laikas ir ką vertėtų keisti. Susidūrę su tikruoju vaizdu, kaip išnaudojate savo 168 valandas, galite suprasti, kad norėdami kažkam skirti daugiau dėmesio – pavyzdžiui, meditacijai ar naujos kalbos mokymuisi – turėsite kažko atsisakyti.
Nematomi laiko rijikai
Analizuojant, kur iš tiesų dingsta laikas, dažnai išryškėja vadinamieji nematomi laiko rijikai – pavyzdžiui, naršymas socialiniuose tinkluose. Šie įpročiai nepastebimai „suvalgo“ valandas, didina informacinį triukšmą ir emocinį nuovargį. Sąmoningas skaitmeninių įpročių peržiūrėjimas gali padėti ne tik susigrąžinti laiką, bet ir pagerinti emocinę savijautą.
Nuolatinis turinio srautas ir įprotis dažnai tikrinti naujienas apsunkina gebėjimą atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu, o nuolatinis lyginimasis su kitais gali bloginti nuotaiką.
Kartais pakanka vos kelių minučių peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius, kad santykis su telefonu taptų sveikesnis. Pirmiausia verta aiškiai nusistatyti, kokio tipo informacija jums aktuali ir kokius poreikius ji turėtų atitikti. Jei sekate daugybę paskyrų, pagalvokite, ar jos padeda siekti jūsų tikslų – suteikia žinių, kūrybinių idėjų, o gal tai turinys poilsiui. Tų, kurios jums nenaudingos ir tik suryja jūsų laiką, atsisakykite.
Ne mažiau svarbu sąmoningai valdyti ir pranešimų srautą – ne tik iš socialinių tinklų, bet ir iš el. pašto, kalendoriaus bei kitų programėlių. Tam gali pasitarnauti nemokamos programėlės, padedančios sumažinti nebūtinų pranešimų kiekį ir informacinę apkrovą.
Paverskite pažadus sau veiksmų planu
Pažadai sau dažnai prasideda nuo norų sąrašo, tačiau tam, kad jie virstų veiksmais, verta stebėti ir fiksuoti savo progresą.
Tam galima pasitelkti išmaniąsias programėles, kurios padeda ne tik planuoti laiką, bet ir paversti naujų įpročių laikymąsi smagiu žaidimu. Tokios programėlės gali sekti, kiek laiko skiriate konkrečioms veikloms, priminti apie planuotus darbus ir motyvuoti nuosekliai tęsti pradėtus pokyčius.
Svarbu pasidžiaugti progresu, o ne siekti tobulumo, nes būtent maži, bet pastovūs žingsniai veda prie ilgalaikių rezultatų. Išmanios programėlės padeda stebėti, kaip sekasi siekti tikslų ir kokios aplinkybės trukdo. Tačiau naujų įpročių laikymuisi lygiai taip pat gali pagelbėti ir paprasčiausias kalendorius telefone, kuriame galima iš anksto rezervuoti laiką treniruotei ar knygos skaitymui.
