Europos Sąjungos institucijose skamba pavojaus varpai – nors lėšų vėžio gydymui skiriama nemažai, apčiuopiamų rezultatų vis dar stokojama. Ką reikėtų daryti?
Pažvelkime detaliau, pavyzdžiui, į prostatos vėžio ankstyvą nustatymą, kuris ES mastu išlieka opi problema. Prevencijai vidutiniškai tenka vos iki 3 proc. visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų – to akivaizdžiai nepakanka.
Nors gerai žinoma, kad nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas yra svarbūs rizikos veiksniai, sukeliantys daugybę ligų, tarp jų ir vėžį, situacija keičiasi lėtai. Dėmesio prevencijai vis dar skiriama per mažai, o vien švietimo priemonių nepakanka.
Dideli skirtumai tarp Europos šalių
Europoje išlieka dideli skirtumai tarp valstybių, gydant prostatos vėžiu sergančius pacientus. Vienose šalyse prostatos vėžys dažnai sėkmingai išgydomas, kitose pacientų galimybės gerokai ribotesnės.
Patirties ir žinių sukaupta nemažai, tačiau padėtis gerėja tik menkai. Iš tiesų trūksta ne tiek daug – užtikrinto pagrindinių vaistų prieinamumo, inovatyvių terapijų ir pažangių diagnostinių testų.
Prostatos vėžio statistika rodo, kad liga dažnai diagnozuojama per vėlai, trūksta savalaikių gydymo procedūrų. Be to, kyla nemažai techninių problemų, ypač dėl prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimų periodiškumo, kuris priklauso nuo ankstesnių PSA rodiklių.
Diagnozė paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę paciento būklę. Žmogui tenka susidurti su dideliu psichologiniu krūviu, dažnai sumažėja galimybės tęsti profesinę veiklą, ligos poveikį stipriai jaučia ir šeima.
Vėžys dažnai aptinkamas per vėlai
Pažvelkime į vėžio gydymą plačiau. Daugelio šalių ligoninėse chemoterapija ar spinduline terapija dažniausiai gydomi trečios ar ketvirtos stadijos vėžiu sergantys pacientai. Kodėl nesugebame aptikti ligos dar tada, kai ji dar nėra įsisiautėjusi organizme?
Savivaldybių gydytojai ir visuomenės sveikatos biurai turėtų tarsi „praskenuoti“ visą savo savivaldybės gyventojų populiaciją. Tai galima palyginti su automobilių technine apžiūra – be „žalio lapo“ neleidžiama dalyvauti eisme. Panašiai ir mums, žmonėms, tam tikrų „žalių lapų“ – profilaktinių patikrų ir tyrimų – nebuvimas turėtų būti suprantamas kaip raudonas signalas dalyvauti „gyvenimo eisme“.
Šiuo metu susidaro įspūdis, kad prevencijos priemonės taikomos, tačiau fragmentiškai, be nuoseklios sistemos.
„Žalio lapo“ principas – reali praktika
„Žalio lapo“ principas nėra fantazija. Prieš 15–20 metų švedai plačiai taikė tokį požiūrį – masiškai organizavo profilaktines patikras. Šiandien Švedijoje uždelstų vėžio atvejų tėra pavieniai.
Vis dėlto Lietuvoje taip pat matyti teigiamų pokyčių – pamažu gerėja krūties vėžio prevencinė programa, daugėja dalyvaujančių moterų ir anksti nustatomų ligos atvejų.
Iš pacientų organizacijų perspektyvos itin svarbu, kad ES toliau nuosekliai įgyvendintų Europos kovos su vėžiu planą (EU Beating Cancer Plan). Šis strateginis dokumentas europiniu lygmeniu numato kompleksinius veiksmus ankstyvos vėžio prevencijos, diagnostikos, gydymo ir pacientų priežiūros srityse. Tačiau realus jo poveikis bus juntamas tik tada, kai priemonės bus iki galo įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu.
Todėl labai svarbu, kad ES institucijos vykdytų nuoseklią priežiūrą ir koordinavimą, o valstybės narės imtųsi realių veiksmų įgyvendinant plane numatytas užduotis. Daug naudos duotų valstybių forumai, konferencijos ir gerosios praktikos mainai, padedantys stiprinti bendradarbiavimą ir tobulinti nacionalines praktikas.
Ypač svarbu, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje būtų išlaikytas tikslinis finansavimas šio plano įgyvendinimui, užtikrinant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo tęstinumą.
Pacientų įgalinimas – kertinis tikslas
Ne mažiau svarbu, kad ES aktyviai skatintų pacientų įgalinimą ir įtraukimą į sprendimų priėmimą visuose sveikatos priežiūros lygmenyse – nuo individualaus gydymo pasirinkimo iki politikos formavimo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientų balsas ir dalyvavimas ne tik gerina gydymo rezultatus ir pasitenkinimą, bet ir didina visos sveikatos sistemos efektyvumą, skaidrumą ir tvarumą. Įsitraukę į prevencijos programų įgyvendinimą, pacientai tampa partneriais, padedančiais sveikatos priežiūros sistemoms geriau reaguoti į realius poreikius, optimaliau naudoti išteklius ir kurti žmonių lūkesčius atitinkančias inovacijas.
Todėl pacientų įgalinimas turėtų būti laikomas vienu iš kertinių ilgalaikių ES kovos su vėžiu tikslų.
Vėžinių ligų gydymas nėra vienos šalies užduotis. ES piliečių sveikata yra vienas pagrindinių Europos prioritetų. Todėl prostatos ir kitų vėžio formų prevencija privalomai turi būti integruojama į bendrąsias ES ir valstybių narių finansines programas.
Politiniai įsipareigojimai rūpintis Europos piliečių sveikata neturėtų pasimesti tarp kitų darbotvarkės klausimų. Tik nuosekliai investuodami į prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir pacientų įgalinimą galėsime iš tikrųjų „apeiti vėžio spąstus“.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) narys
