Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. visų pasaulio vaikų iki penkerių metų buvo nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus mitybos nepakankamumas.
Ryškiausiai ši problema pastebima Pietų Azijoje – šiame regione 2023 m. mitybos nepakankamumas nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis rodiklis svyruoja nuo 5 iki 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, kuriam priskiriama ir Lietuva, mitybos nepakankamumu 2023 m. buvo paveikta 1,6 proc. vaikų iki penkerių metų.
Vaikų klinikinės mitybos specialistė, gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje šis procentas, deja, didėja vaikams augant.
„Palyginus 2016–2017 m. ir 2022–2023 m. duomenis, matyti, kad nepakankamą kūno svorį turinčių 7–17 metų amžiaus vaikų ir paauglių dalis padidėjo nuo 11 iki 15 proc. Tad nors pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima teigiama tendencija – mažėja vaikų ir paauglių nutukimo atvejų, vis dažnesne problema tampa mitybos nepakankamumas, ypač tarp vaikų, sergančių neurologinėmis, onkologinėmis ar virškinamojo trakto ligomis“, – perspėja gydytoja.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad per mažas vaikų ir paauglių kūno svoris nebūtinai reiškia nepakankamą mitybą.
„Dalis sumažėjusio svorio atvejų gali būti susiję su įvairiomis ligomis, kurios padidina energijos ir maistinių medžiagų – ypač baltymų – poreikį. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: dažnai sergantys vaikai praranda apetitą, o tokioje būsenoje iki oficialiai diagnozuoto mitybos nepakankamumo lieka vos vienas žingsnis“, – sako J. Parnarauskienė.
Kaip elgtis nustačius mitybos nepakankamumą?
Žmogaus organizmui kasdien reikia tam tikro kiekio baltymų, riebalų, angliavandenių, elektrolitų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Augančiam vaiko organizmui šios medžiagos yra ypač svarbios. Gydytoja dietologė pabrėžia, kad dirbant su vaikais ir paaugliais vienas didžiausių iššūkių – pasiekti, jog tėvai ir sergantis vaikas rastų bendrą sutarimą dėl jam tinkamiausios mitybos.
„Sergant dažnai ne tik prarandamas apetitas, bet ir pakinta skonio pojūtis bei kiti jutimai – maistas gali tapti nepatrauklus dėl kvapo ar tekstūros. Tokiais atvejais primygtiniai raginimai ir bandymai priversti vaiką valgyti gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir sukelti priešingą efektą bei dar labiau pakenkti“, – akcentuoja gydytoja.
Ji pataria vietoj didelių, įprastų pilnaverčių patiekalų vaikui dažniau, bet neįkyriai pasiūlyti maistingų užkandžių.
„Nedidelės, bet pakankamai energijos ir baltymų suteikiančios maisto produktų porcijos gali būti puiki išeitis – sergantis žmogus neretai tiesiog fiziškai nesugeba suvalgyti viso patiekalo“, – atkreipia dėmesį J. Parnarauskienė. Pasak jos, svarbiausia – nedideli, bet nuoseklūs ir reguliarūs veiksmai.
Dar viena išeitis, kai su įprastu maistu negaunama visų reikalingų medžiagų, gali būti specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Tai didelės baltymų ir skaidulinių medžiagų koncentracijos produktai, skirti mitybai reguliuoti pacientams, kurių įprasto maisto įsisavinimas sutrikęs, taip pat išsekusiems dėl prastos mitybos, jau patiriantiems mitybos nepakankamumą ar esantiems jo rizikoje.
Nuo mitybos nepakankamumo kenčia tūkstančiai
Mitybos nepakankamumas, kasmet paliečiantis tūkstančius pacientų Lietuvoje, medikų vadinamas „tyliąja pandemija“. Specialistai sutaria, kad tai – vienas didžiausių iššūkių mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemai.
„Nepakankama mityba ne tik blogina gydymo rezultatus, bet ir prailgina sveikimo laiką, didina galimų komplikacijų ir mirštamumo riziką“, – teigia J. Parnarauskienė.
Pirmieji galimo mitybos nepakankamumo požymiai, anot gydytojos, yra staigus ir kitomis priežastimis nepaaiškinamas svorio kritimas, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas, pykinimas, viduriavimas. Gali pakisti oda, pradėti nykti raumenys, žmogus gali dažniau jausti silpnumą.
Nors vieno konkretaus diagnostinio tyrimo, kuris tiksliai patvirtintų mitybos nepakankamumą, nėra, šiai būklei įtarti ir diagnozei nustatyti reikalingas išsamus gydytojo paciento sveikatos būklės įvertinimas.
Pasak J. Parnarauskienės, Lietuvoje labai trūksta vieningos sistemos, kuri padėtų laiku nustatyti mitybos nepakankamumo riziką ir pradėti teikti reikiamą pagalbą dar ligai neįsisenėjus.
„Tokia sistema, su aiškiais kriterijais ir išsamiai aprašytais požymiais, galėtų reikšmingai pagerinti pacientų būklę, klinikines išeitis ir gyvenimo kokybę. Vien įtarus ar ankstyvoje stadijoje diagnozavus mitybos nepakankamumą, net ir nedideli pokyčiai – pavyzdžiui, įprastos mitybos ar nusistovėjusių valgymo įpročių pakoregavimas – jau gali turėti pakankamai stiprų teigiamą prevencinį poveikį“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.
