Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka patvirtino tai, apie ką analitikai kalbėjo jau kurį laiką – Iranas slapta aprūpino Venesuelą moderniais smogiamaisiais dronais „Mohajer‑6“. Šis žingsnis iš esmės keičia jėgų balansą Karibų regione ir dar labiau paaštrina JAV, Irano ir Venesuelos konfliktą.
Paviešinta fotografija tapo pirmuoju vizualiu įrodymu, kad Irano koviniai dronai „Mohajer‑6“ jau perduoti ir naudojami Venesuelos ginkluotosiose pajėgose. Teigiama, kad nuotrauka padaryta per pratybas El Libertador oro bazėje (BAEL) netoli Marakaibo, o joje užfiksuotas Venesuelos karinėmis spalvomis nudažytas dronas.
Šio vaizdo pasirodymas sutapo su naujų JAV sankcijų paskelbimu prieš Irano ir Venesuelos karinio bendradarbiavimo tinklą. Tai dar kartą parodė, kad Teheranas ir Karakasas nuosekliai gilina savo ryšius gynybos srityje, nepaisydami tarptautinio spaudimo.
„Mohajer‑6“: daugiafunkcis smogiamasis dronas
„Mohajer‑6“ – tai daugiafunkcis bepilotis orlaivis, kurį gamina Irano bendrovė „Qods Aviation Industries“. Jo veikimo nuotolis siekia iki 2000 km, skrydžio trukmė – iki 24 valandų, o kovinė apkrova – iki keturių preciziškai valdomų ginklų. Paprastai tai būna valdomos bombos arba raketos, tokios kaip slystančios bombos „Qaem“ ar „Almas“.
Šis dronas skirtas žvalgybos, stebėjimo, taikinių žymėjimo ir tikslių smūgių misijoms. „Mohajer‑6“ jau anksčiau buvo eksportuotas į kitas šalis, tarp jų – į Rusiją, kur naudotas kare prieš Ukrainą. Dabar ši technologija atsidūrė ir Amerikoje – Venesuelos rankose.
Irano ir Venesuelos karinis bendradarbiavimas
Irano ir Venesuelos karinis bendradarbiavimas vyksta nuo 2006 metų, tačiau pastaraisiais mėnesiais jis pastebimai suintensyvėjo. Iš pradžių dėmesys buvo skiriamas paprastesnių „Mohajer‑2“ dronų surinkimui, kurie Venesueloje žinomi kaip ANSU‑100.
Vėliau kooperacija išsiplėtė iki sudėtingesnių sistemų ir vietinės gamybos. Dalį dronų bei jų komponentų Venesuela pradėjo gaminti savo jėgomis valstybinėje įmonėje „Empresa Aeronáutica Nacional S.A.“ (EANSA), įsikūrusioje El Libertador bazėje.
Remdamasi Irano technologijomis ir patirtimi, Venesuela vysto ir savus modelius. Ypač išskiriami kamikadzės tipo dronai „Zamora V‑1“, sukurti pagal gerai žinomų Irano dronų „Shahed‑136“ pavyzdį. Tai rodo, kad šalis siekia ne tik importuoti, bet ir pati įsisavinti bepiločių ginklų technologijas.
JAV sankcijos ir jų apeidinėjimas
JAV Iždo departamentas, reaguodamas į stiprėjantį Teherano ir Karakaso bendradarbiavimą, paskelbė sankcijas dešimčiai juridinių ir fizinių asmenų iš abiejų šalių. Tarp sankcionuotųjų atsidūrė ir Venesuelos įmonė EANSA bei jos vadovas José Jesús Urdaneta Gonzálezas.
Sankcijos apima dronų technologijų perdavimą ir „Mohajer‑6“ pardavimą už milijonus dolerių. Vašingtonas kaltina šį tinklą sąmoningu sankcijų apėjimu ir Irano įtakos plėtra Lotynų Amerikoje, kas, JAV vertinimu, kelia grėsmę regiono stabilumui. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į didėjančią JAV karinių jūrų pajėgų veiklą Karibų regione.
Vis dėlto karinių technologijų ekspertai prognozuoja, kad Venesuela sistemingai mėgins apeiti taikomus ribojimus ir seks Rusijos pavyzdžiu – spartindama bepiločių ginklų gamybą savo teritorijoje. Venesuelos režimui tai tampa strateginiu „būti ar nebūti“ klausimu tiek vidaus, tiek išorinio saugumo požiūriu.
Regioninio saugumo pusiausvyros pokytis
Analitikai sutaria, kad „Mohajer‑6“ pasirodymas Venesuelos arsenale reikšmingai sustiprina šalies asimetrines karines galimybes. Šie dronai leidžia:
- ilgiau ir efektyviau stebėti Venesuelos pakrantes,
- sekti JAV karinių jūrų pajėgų laivus regione,
- potencialiai smogti JAV jūrų vienetams, jei kiltų atvira konfrontacija.
Vašingtonui tai yra aiškus signalas apie stiprėjantį „Irano pėdsaką“ Vakarų pusrutulyje. Toks vystymasis apsunkina JAV antinarkotinių operacijų vykdymą, riboja manevro laisvę Karibų regione ir komplikuoja platesnę regioninę politiką.
Dabartinė padėtis, anot nemažos dalies ekspertų, gali iš esmės pasikeisti tik tuo atveju, jei įvyktų naujas konfliktinis epizodas, primenantis Izraelio ir JAV karinį smūgį Iranui, ir taip pakeistų Teherano veiksmų trajektoriją. Tačiau kol kas situacija tokia: Iranas sėkmingai eksportuoja savo dronų technologijas ir kuria naujus geopolitinio spaudimo taškus, o Venesuela tampa vienu svarbiausių šios strategijos placdarmų.
