Greičio matuokliai ir kitos eismo stebėjimo sistemos, paremtos dirbtiniu intelektu, vis sparčiau diegiamos įvairiose Europos šalyse. Prie Prancūzijos ir Vokietijos neseniai prisijungė ir Graikija, nusprendusi išbandyti išmaniąsias kameras viename svarbiausių šalies regionų.
Pilotinis projektas Attykoje, kuriai priklauso ir sostinė Atėnai, parodė, kad tokios technologijos gali labai greitai atskleisti realų kelių eismo pažeidimų mastą.
Graikijoje įrengtos kameros su dirbtiniu intelektu nėra skirtos vien tik greičio viršijimui fiksuoti. Jų programinė įranga atpažįsta ir kitus pavojingus ar draudžiamus veiksmus kelyje:
- vairavimą naudojantis mobiliuoju telefonu;
- važiavimą neprisisegus saugos diržo;
- važiavimą per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui;
- greičio viršijimą.
Užfiksavusi pažeidimą, sistema automatiškai padaro nuotraukas ir įrašo vaizdo medžiagą. Kadangi projektas kol kas yra bandomasis, numatyta, kad ateityje vairuotojai apie jų užfiksuotus pažeidimus bus informuojami SMS žinute, elektroniniu paštu ir per specialią vyriausybinę interneto platformą.
Kiek vairuotojų užfiksavo dirbtinio intelekto kameros?
Per labai trumpą laiką eksperimentas parodė, kad sistema yra itin efektyvi. Vos per keturias bandomojo projekto dienas aštuoniose vietose sumontuotos kameros užfiksavo apie 2,5 tūkst. kelių eismo pažeidimų. Daugiau kaip 1 tūkst. iš jų buvo nustatyta vienoje vienintelėje vietoje.
Graikijoje už greičio viršijimą gali būti skiriamos labai didelės baudos. Pavyzdžiui, už ryškų leistino greičio viršijimą gali grėsti iki 750 eurų siekianti piniginė bauda. Tokios sankcijos, derinamos su itin tikslia kontrolės sistema, turėtų paskatinti vairuotojus atsakingiau laikytis taisyklių.
Graikijos planai plėsti kamerų tinklą
Atsižvelgiant į bandomojo projekto rezultatus, nenuostabu, kad Graikijos valdžia nusprendė sistemą plėsti. Šalies vyriausybė siekia modernizuoti visą kelių eismo stebėsenos ir kontrolės infrastruktūrą. Skaitmeninės plėtros ministras Dimitris Papastergiou atkreipė dėmesį, jog šiuo metu pasitaiko atvejų, kai vairuotojo patraukimas atsakomybėn už kelių eismo pažeidimą užtrunka net iki dešimties metų.
Pasak ministro, pagrindinis tikslas nėra masinis baudų generavimas. Jis pabrėžė, kad idealus scenarijus būtų toks, kai sistema apskritai nefiksuoja pažeidimų, nes vairuotojai važiuoja atsakingai ir laikosi visų taisyklių. Tuo pačiu Papastergiou pripažino, jog iki tokios situacijos Graikijai dar labai toli.
Plėtros plane numatyta, kad ateityje šalyje veiks apie 2,5 tūkst. kamerų, iš kurių maždaug 2 tūkst. bus įrengtos nuolatiniuose, strategiškai parinktuose taškuose. Likusioji dalis būtų mobilios kameros, kurias būtų galima perkelti pagal kintančius poreikius ir į avaringiausias vietas.
Ministras teigia, kad iki 2026 metų Graikija ketina turėti vieną moderniausių kelių eismo priežiūros sistemų Europoje. Taip pat pabrėžiama, kad gyventojai turi aiškiai žinoti, kur ir kaip veikia kameros – skaidrumas ir visuomenės informavimas laikomi svarbia sąlyga siekiant, jog naujoji technologija būtų priimta kaip priemonė saugumui didinti, o ne tik kaip papildomas baudų šaltinis.
