Pagaliau baigėte įtemptas darbo ar studijų savaites. Visą tą laiką svajojote apie poilsį, ir štai atostogos jau čia pat – galite atsipalaiduoti. Tačiau staiga užplūsta nuovargis, ima kutenti gerklę ir suvokiate: sergate.
Atrodo, kad taip nutinka beveik kiekvieną kartą, vos prasidėjus atostogoms ar savaitgaliui. Kodėl taip yra? Šis reiškinys kartais vadinamas „atsipalaidavimo efektu“ arba „laisvalaikio liga“.
Ar tai iš tiesų realus dalykas? Nors internete ir kasdieniame gyvenime apie „laisvalaikio ligą“ kalbama gana dažnai, mokslinių tyrimų šia tema yra labai nedaug, o ir atliktieji dažnai turi trūkumų.
Toliau apžvelgsime, ką rodo turimi įrodymai ir ką galite padaryti, kad išliktumėte sveiki.
Kas žinoma iš tyrimų?

„Laisvalaikio ligos“ sąvoką 2002 m. pasiūlė Nyderlandų mokslininkai. Šiuo terminu apibūdinami žmonės, kurie beveik neserga darbo dienomis, tačiau gana dažnai suserga savaitgaliais ar per atostogas.
Tyrėjai apklausė 1 893 žmones ir nustatė, kad maždaug 3 procentai jų nurodė patiriantys „laisvalaikio ligą“. Dažniausi simptomai buvo galvos skausmai, nuovargis, peršalimas ir gripas, raumenų skausmai, pykinimas.
Paaiškėjo, kad infekcinės ligos dažniau išsivystydavo atostogų metu nei savaitgaliais, o simptomai dažniausiai pasireikšdavo per pirmąją atostogų savaitę.
Vis dėlto tyrimas rėmėsi pačių žmonių prisiminimais, kurie ne visuomet tikslūs. Be to, „laisvalaikio ligos“ apibrėžimas buvo gana neaiškus. Pavyzdžiui, vieno žmogaus supratimas apie tai, kas yra „retai“ ar „gana dažnai“, gali labai skirtis nuo kito.
Kitame, 2014 m. atliktame tyrime, buvo nagrinėjami vadinamieji „atsipalaidavimo“ arba „let-down“ galvos skausmai. 22 dalyviai, reguliariai patirdavę migrenas, keletą savaičių pildė dienoraščius, kuriuose fiksavo patiriamą stresą ir migrenos pradžią.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo paradoksalūs: migreną dažnai sukeldavo ne pats stresas, o jo sumažėjimas. Jei vieną dieną dalyviai užfiksuodavo sumažėjusį streso lygį, per artimiausias 24 valandas dažniausiai prasidėdavo migrena. Jei pagrindinis streso šaltinis buvo darbas, tai reiškė, kad galvos skausmai dažniau pasireikšdavo laisvadieniais.
Yra ir duomenų, jog kai kuriose žmonių grupėse insultai dažniau ištinka savaitgaliais nei darbo dienomis. Tiksli šio reiškinio priežastis nėra žinoma, tačiau tyrimo autoriai spėja, kad tai gali būti susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu savaitgaliais – pavyzdžiui, pakitusiu miego ritmu, fiziniu aktyvumu, alkoholio vartojimu ar mityba.
Kas iš tikrųjų vyksta?

Dėl menko ir ne itin kokybiško tyrimų kiekio apie „laisvalaikio ligą“ dar negalime iki galo paaiškinti šio reiškinio priežasčių. Tačiau yra keletas pagrįstų hipotezių.
Pirmiausia, atostogos dažnai reiškia keliones. Tuomet daugiau laiko praleidžiame uždarose, perpildytose erdvėse – pavyzdžiui, lėktuvuose, oro uostuose ar autobusuose. Tai padidina kontaktą su įvairiais ligų sukėlėjais. Keliaujant į tolimus kraštus, susiduriame ir su mikroorganizmų rūšimis, kurių mūsų imuninė sistema dar nepažįsta, todėl infekcijų rizika padidėja.
Per atostogas daug žmonių vartoja daugiau alkoholio nei įprastai, o tai gali silpninti imuninę sistemą. Be to, atostogaudami dažnai imamės veiklos, prie kurios nesame pratę – pavyzdžiui, intensyviai sportuojame, daug vaikštome, mažiau miegame, vėliau einame gulti. Visa tai yra papildomas stresas organizmui.
Dar viena hipotezė teigia, kad būdami užsiėmę darbu esame labiau išsiblaškę ir mažiau kreipiame dėmesio į kūno siunčiamus signalus. Įtampa ir nuolatinis skubėjimas tarsi „nustumdo“ simptomus į antrą planą. Išėję atostogų ar savaitgaliui, kai atsiranda daugiau ramybės, staiga aiškiau pajuntame galvos ar raumenų skausmus, nuovargį ar peršalimo požymius – ir tada juos suvokiame kaip „netikėtai“ užklupusią ligą.
Bet juk poilsis turėtų būti naudingas sveikatai?
Streso ir imuninės sistemos ryšys yra sudėtingas. Stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina hormono adrenalino bei kortizolio gamybą.
Lėtinis, ilgalaikis stresas reiškia, kad kortizolio lygis organizme nuolat išlieka padidėjęs. Ilgainiui tai slopina imuninių ląstelių veiklą ir silpnina jų gebėjimą kovoti su infekcijomis. Dėl to, susidūrę su virusais ar bakterijomis, lengviau susergame.
Tačiau trumpalaikis, ūmus stresas gali veikti priešingai – tiek adrenalinas, tiek kortizolis tam tikrais atvejais trumpam sustiprina kai kurias imuninės sistemos grandis. Tai gali paaiškinti, kodėl būdami labai užsiėmę ir patirdami daug streso vis dėlto nesusergame iš karto. Be to, kortizolis turi priešuždegiminių savybių, todėl gali trumpam sumažinti skausmą.
Kai ūmus stresas atslūgsta – pavyzdžiui, galiausiai išeiname atostogų ir atsipalaiduojame – situacija staiga pasikeičia. Nebegauname laikino imuninės sistemos „pastiprinimo“ ir skausmą slopinančio kortizolio efekto. Tuomet organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, o jau esami, iki tol menkai jaučiami simptomai – galvos ar raumenų skausmai, nuovargis – išryškėja.
Kaip sumažinti riziką susirgti atostogų pradžioje?

Nors „laisvalaikio ligos“ reiškinys dar nėra iki galo ištirtas, gana aišku, kad bendra fizinė ir psichinė sveikata turi didelę reikšmę. Stipri imuninė sistema ir mažesnis lėtinio streso lygis padeda lengviau atlaikyti tiek darbo krūvius, tiek perėjimą prie poilsio.
Kas gali padėti:
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad fiziškai neaktyvūs žmonės, pradėję reguliariai sportuoti – ypač intensyviau – rečiau ima nedarbingumo pažymėjimus nei tie, kurie lieka neaktyvūs.
- Pakankamas miegas. Nuolatinis miego trūkumas silpnina imunitetą. Stenkitės laikytis gana pastovaus miego režimo ir prieš atostogas, ir jų metu.
- Subalansuota mityba. Visavertis, daug daržovių, vaisių, skaidulų ir pakankamai baltymų turintis maistas padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
- Streso valdymas. Lėtinis darbinis stresas siejamas su daugeliu lėtinių ligų. Yra patikimų įrodymų, kad meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos ir įvairios atsipalaidavimo technikos padeda efektyviai mažinti streso lygį.
Planuodami atostogas, galite iš anksto pasirūpinti ir kvėpavimo takų infekcijų prevencija, kad nereikėtų pirmosios atostogų savaitės praleisti lovoje:
- pasiskiepykite nuo gripo ir atnaujinkite COVID-19 skiepus, jei tai rekomenduojama,
- lėktuvuose, oro uostuose ir kitose perpildytose patalpose dėvėkite gerai priglundančią respiratorinę kaukę,
- kelionės metu dažnai plaukite ar dezinfekuokite rankas, stenkitės neliesti veido,
- venkite persidirbimo darbe prieš pat atostogas – jei įmanoma, nepalikite visų darbų paskutinei dienai, kad perėjimas prie poilsio būtų švelnesnis.
Galiausiai verta prisiminti: jei susirgstate vos prasidėjus atostogoms, tai nebūtinai reiškia, kad „poilsis jus susargdino“. Labiau tikėtina, kad ilgalaikis stresas, miego trūkumas ir kiti veiksniai jau kurį laiką silpnino organizmą, o atsipalaidavus tiesiog tampa aiškiau matyti tai, kas iki tol buvo tarsi „užslėpta“.

