Rusija siekia atkurti savo pozicijas jūroje, kur pastaraisiais dešimtmečiais technologiškai aiškiai nusileidžia Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims. Vienas ambicingiausių Maskvos projektų šioje srityje – naujos kartos branduolinis povandeninis laivas „Arktur“. Konceptualiai jis artimas fikciniam „Raudonojo spalio“ laivui iš T. Clancy romano, tačiau realybėje susiduria su ekonominiais ir technologiniais apribojimais.
Oficiali informacija apie naująjį povandeninį laivą patvirtinta vieno artimiausių Vladimiro Putino patarėjų Nikolajaus Patruševo, kuris taip pat pirmininkauja Rusijos karinio jūrų laivyno tarybai. Tai buvo paskelbta minint 125-ąsias Centrinio jūrų inžinerijos projektavimo biuro „Rubin“ įkūrimo metines. Papildomų detalių apie projektą „Arktur“ pateikė ir „Rubin“ direktorius Igoris Vilnit.
Rusija deklaruoja siekianti, kad „Arktur“ klasės povandeniniai laivai gautų naujos kartos varomąją sistemą. Pagal viešai rodomus modelius ji iš dalies primena garsiajame T. Clancy romane „Medžioklė už „Raudonojo spalio““ aprašytą sprendimą. Apie tai leidžia spręsti keturios vandens įsiurbimo angos ir speciali purkštukų sekcija, matyta 2022 m. pristatytame makete.
Vis dėlto dalis specialistų mano, kad tokia konfigūracija gali būti ne tiek inovacija, kiek technologinio atsilikimo simptomas. Rusijos pramonė, dėl sankcijų ir riboto priėjimo prie pažangių Vakarų technologijų, priversta remtis senesniais arba mažiau efektyviais sprendimais.
Koncepto pristatymas ir branduolinis arsenalas
Naujojo rusiško branduolinio povandeninio laivo „Arktur“ koncepcija pirmą kartą plačiajai publikai buvo pademonstruota parodoje „Armija‑2022“. Po metų paaiškėjo dar viena svarbi detalė – planuojama, kad šie laivai galės gabenti balistines raketas, t. y. taps strateginiais branduolinių ginklų nešėjais (vadinamaisiais „boomeriais“).
2022 m. skelbta, kad „Arktur“ klasės povandeniniai laivai galėtų pradėti tarnybą iki pirmosios XXI a. pusės pabaigos. Naujausia informacija leidžia manyti, kad realus laivyno atnaujinimo procesas galėtų prasidėti tik apie 2037 m.
„Arktur“ turėtų perimti dabartinių strateginių balistinių raketų povandeninių laivų – 955/955A projekto „Borėj“ tipo – vietą. Pastarųjų statyba Rusijoje užtruko net 17 metų nuo projekto pradžios iki pilnavertės tarnybos. Panaši situacija ir su kita modernia klasės serija – 885 projekto „Jasen“ atominiais povandeniniais laivais, kurių kūrimas ir statyba užtruko apie 21 metus.
Šie skaičiai rodo, kad Rusijai gali būti labai sudėtinga laikytis grafiko ir realiai pradėti „Arktur“ serijos laivų tarnybą jau nuo 2037 m. Atsižvelgiant į iki šiol matytą lėtą statybos tempą, tokie terminai atrodo menkai tikėtini.
Tiksli „Arktur“ klasės povandeninių laivų techninė specifikacija neviešinama – daug informacijos išlieka įslaptinta. Vis dėlto 2023 m. paviešintos kelios pagrindinės charakteristikos:
- laivo ilgis – apie 134 metrus;
- plotis – apie 15,7 metro;
- balistinių raketų skaičius sumažinamas nuo įprastų 16 iki 12 paleidimo šachtų;
- įgulos dydis planuojamas apie 100 žmonių – mažiau nei ankstesnėse klasėse;
- vandens išstūmimas numatomas maždaug 20 proc. mažesnis nei dabartinių „boomer“ tipo laivų.
Tokie sprendimai rodo tendenciją mažinti laivo dydį ir įgulą, tikėtina, daugiau remiantis automatizacija bei efektyvesniu vidaus erdvės panaudojimu. Kartu tai gali būti ir bandymas sumažinti statybos bei eksploatacijos kaštus.
Nors „Arktur“ pristatomas kaip naujos kartos strateginis povandeninis laivas, keliais aspektais ši būsima klasė, regis, ir toliau atsiliks nuo naujausių JAV ir kitų NATO šalių analogų. Tam didelę įtaką turi ribotas priėjimas prie Vakarų mikroelektronikos, pažangių medžiagų, jutiklių ir kitų aukštųjų technologijų komponentų.
Sankcijos ir eksportų kontrolė, ypač po 2014 ir 2022 metų įvykių, dar labiau apsunkino modernių sistemų integravimą į Rusijos karinę techniką. Dėl to net ir labai ambicingi projektai, tokie kaip „Arktur“, praktiškai susiduria su finansiniais, technologiniais ir organizaciniais iššūkiais, kurie gali lemti ilgesnius terminus, kompromisinius sprendimus ir, galbūt, mažesnį realų kovinį efektyvumą, nei deklaruojama propagandinėje retorikoje.
