Vienas iš būdų, kuriais mokslininkai siekia pagerinti vėžio gydymą, yra veiksmingiau pasitelkti paties organizmo imuninę sistemą kovai su liga. Naujas tyrimas atskleidė molekulinį „jungiklį“, galintį padėti tai padaryti.
Atliekant išsamią atranką laboratorijoje, sistemingai buvo išjungiami vėžio ląstelėse esantys genai ir stebima, kaip tai veikia šių ląstelių savybes. Taip nustatyta, kad genas, koduojantis baltymą TAK1, yra itin svarbus tam, jog vėžio ląstelės galėtų išvengti imuninės sistemos atakų.
Vėliau atlikti bandymai su normalią imuninę sistemą turinčiomis pelėmis patvirtino, kokią reikšmę vėžiui turi TAK1 baltymas. Navikai pelėms, kurioms šio baltymo nebuvo, augo lėčiau, o pačios pelės, vidutiniškai, gyveno ilgiau.
Australijos ir Airijos mokslininkų komanda mano, kad šie rezultatai gali padėti kuriant naujus gydymo metodus. Būsimi vaistai teoriškai galėtų tiesiogiai slopinti TAK1 gamybą ir taip „perjungti“ šį molekulinį jungiklį.
„Yra žinoma, kad TAK1 skatina vėžio ląstelių išgyvenimą ir blokuoja jų žūtį, – aiškina vėžio ląstelių biologė Anne Huber iš Olivia Newton-John vėžio tyrimų instituto (ONJCRI) Australijoje. – Tačiau iki šiol nežinojome, kad vėžio ląstelės šią taktiką naudoja tam, jog išvengtų imuninės sistemos sukeltos mirties.“
Huber su kolegomis detaliau ištyrė, kokie mechanizmai slypi už TAK1 poveikio. Paaiškėjo, kad šis baltymas saugo vėžio ląsteles nuo CD8⁺ T limfocitų veiklos. Tai imuninės ląstelės, kurios pašalina pažeistas ląsteles ir sunaikina pavojingus įsibrovėlius, įskaitant vėžio ląsteles.
Viena iš priežasčių, kodėl CD8⁺ T ląstelės yra tokios veiksmingos, yra jų gebėjimas išskirti citokinus – cheminius signalus, padedančius nukreipti ir sustiprinti imuninį atsaką. Kai TAK1 baltymo nėra, šie citokinai lengviau pasiekia savo taikinius ir tampa veiksmingesni prieš naviką.
Išsamus šio proceso supratimas gali padėti mokslininkams geriau juo pasinaudoti kuriant naujus vėžio gydymo metodus. Pašalinus TAK1, vėžio ląstelės tarsi lieka be vieno iš svarbiausių savo „apsaugos skydų“.
Reikėtų pabrėžti, kad šiame tyrime buvo tiriamos laboratorijoje užaugintos vėžio ląstelės ir navikai pelių modeliuose. Yra pagrindo manyti, kad rezultatai bus pritaikomi ir žmonėms, tačiau tai dar reikia patvirtinti klinikiniais tyrimais ir išplėsti į platesnį vėžio tipų spektrą, nes dabartinis darbas daugiausia buvo orientuotas į melanomą.
Vis dėlto gauti rezultatai nuteikia optimistiškai. Vienas iš imunoterapijos privalumų yra tas, kad gydymas labiau remiasi paties organizmo gynybinėmis sistemomis, o ne vien chemoterapiniais vaistais ar radioterapija.
Pacientų saugumas, kuriant naujus vėžio gydymo metodus, visada yra itin svarbus. Nors teoriškai ateityje galėtų būti įmanoma saugiai sustabdyti TAK1 gamybą, mokslininkai privalės kruopščiai įvertinti galimus neigiamus padarinius likusiam organizmui ir pasverti juos prieš galimą naudą.
„Blokuojant TAK1 būtų galima sustiprinti jau taikomų imunoterapijų veiksmingumą, nes taip navikai netektų šios apsaugos, – sako medicinos biologas Tirta Djajawi iš ONJCRI. – TAK1 veikia tarsi amortizatorius, leidžiantis vėžio ląstelėms atlaikyti stipriausius imuninės sistemos smūgius. Pašalinus jį, navikas tiesiog subyra nuo imuninės atakos jėgos.“
