Kasmet daugelis mūsų drąsiai pasižada nuo Naujųjų metų ką nors pakeisti. Naujųjų naktį išgerta taurė šampano dažnai suteikia pasitikėjimo, kad ateinančiais metais pavyks daugiau sutaupyti, mažiau išleisti, sveikiau maitintis, daugiau sportuoti ar mažiau be saiko žiūrėti serialus.
Tačiau dauguma tokių pasižadėjimų žlunga. Praėjus vos kelioms savaitėms po Naujųjų, daugelis žmonių jų jau nebesilaiko.
Vis dėlto ne visos nesėkmės vienodos – svarbu, kaip apie jas kalbame. Nuo to priklauso ir mūsų pačių motyvacija, ir kitų žmonių pasitikėjimas, kad dar kartą pabandę galėsime pasiekti savo tikslus.
Ką daryti, kai savo pasižadėjimo jau atsisakėme? Juk apie gerus ketinimus dažnai būname pranešę artimiesiems ir draugams, o dabar turime prisipažinti, kad nepavyko.
Tyrimai rodo, kad tai, kaip suformuluojame pasakojimą apie žlugusį pasižadėjimą, veikia, kaip kiti jį vertina. Supratę, kodėl dauguma pasižadėjimų neišsipildo, galime ateityje padidinti tikimybę, kad jų laikysimės ilgiau.
Iš tiesų, kalbėdami apie savo nesėkmes, galime tai daryti taip, kad jos atrodytų labiau suprantamos, o mūsų motyvacija tęsti ir bandyti dar kartą – išliktų.
Kontrolė: laikas ar pinigai?
Konstruktyvus būdas aptarti žlugusį pasižadėjimą – sutelkti dėmesį į tai, kiek mes iš tiesų galėjome kontroliuoti nesėkmę. Daugelis pasižadėjimų reikalauja laiko ir pinigų: tai tam tikra investicija į save.
Pavyzdžiui, norint sustiprėti fiziškai, reikia rasti laiko sportui, o dažnai ir pinigų sporto klubo abonementui arba treniruokliams namuose. Šios dvi priemonės – laikas ir pinigai – yra būtinos siekiant tikslų, todėl daugelis nesėkmių įvyksta būtent dėl to, kad jų pritrūksta.
Tyrimai rodo, kad pasakodami apie savo nesėkmes labiau laimime, jei pabrėžiame pinigų, o ne laiko stoką. Žmonės, vertindami kito asmens istoriją, dažniau tiki, kad žmogus, kuriam nepavyko dėl finansinių priežasčių, ateityje turės daugiau savikontrolės ir bus patikimesnis siekdamas savo tikslų.
Taip yra todėl, kad pinigų trūkumas laikomas mažiau kontroliuojamu dalyku. Jei nesėkmę lėmė būtent tai, atrodys, kad žmogus nelabai galėjo ką nors pakeisti. Tuo tarpu laiko stoka dažniau suvokiama kaip valios, prioritetų ar organizuotumo problema.
Daugelyje tokių tyrimų nepavykę pasižadėjimai buvo susiję su svorio mažinimu, sveikesne mityba ar sportu. Dalyvių vertinimai buvo panašūs, nepriklausomai nuo to, ar nesėkmę patyrė vyras, ar moteris – juk laiko ir pinigų reikia visiems, nepaisant lyties ar konkretaus tikslo.
Kaip apie laiką kalbėti ateityje?
Kontrolės klausimas kiek kitaip iškyla, kai galvojame ne apie praeitį, o apie ateitį – ką darysime kitą kartą.
Tyrimai rodo, kad kalbant apie praeitį mums padeda mintis, jog daug kas buvo už mūsų kontrolės ribų. Tai padeda sumažinti neigiamas emocijas ir išsaugoti tikėjimą, kad kitą kartą pavyks geriau. Pavyzdžiui, galime prisiminti, kad pritrūko ne tik valios, bet ir išteklių, kurių negalėjome lengvai pakeisti – pinigų, paramos, sveikatos ir pan.
Tačiau galvodami apie ateitį turėtume užimti aktyvią poziciją: sąmoningai planuoti, kaip skirsime savo laiką tikslams. Tai reiškia peržiūrėti dienotvarkę, iš anksto suplanuoti treniruotes, „užblokuoti“ laiką sveikam maisto ruošimui ar mokymuisi.
Tyrimai rodo, kad didelę reikšmę turi net tai, kaip žodžiais nusakome savo santykį su laiku. Žmonės, kurie savo nesėkmes apibūdina taip: „nepadariau taip, kad atsirastų laiko“, jaučiasi galintys ateityje elgtis kitaip ir yra labiau motyvuoti tai daryti, nei tie, kurie sako „neturėjau laiko“.
Formuluotė „rasti (susikurti) laiko“ suponuoja, kad savo tvarkaraštį valdome patys, o „neturėjau laiko“ leidžia jaustis pasyviems, tarsi būtume aplinkybių aukos. Jei sakome „neradau laiko sportui“, tai reiškia, kad kitąkart tą laiką galime susirasti. Tačiau „neturėjau laiko sportui“ skamba taip, tarsi nieko negalėjome pakeisti – ir taip gali nutikti vėl ir vėl.
Malonumas – būtinas variklis
Kita dažna nesėkmių priežastis – pernelyg ambicingi, malonumo ir realybės nepaisantys tikslai. Svarbu neužmiršti, kad malonumas ir džiaugsmas yra esminiai ilgalaikės motyvacijos šaltiniai.
Vien užsibrėžti tikslą nepakanka. Svarbu atrasti džiaugsmą pačiame kelyje ir tikėjimą, kad galime keistis. Pavyzdžiui, jei žmogus nori daugiau sportuoti, bet sporto salėje jaučiasi nejaukiai, stokos pasitikėjimo savimi ar nedrįsta prisijungti prie grupinės treniruotės, tikslo laikytis bus sunku net ir labai jo norint.
Be bent šiek tiek malonumo – mėgstamos muzikos per treniruotę, smagaus maršruto bėgiojimui, palaikančios draugijos, jaukios aplinkos – net ir prasmingi tikslai greitai ima slėgti. Todėl verta ieškoti būdų, kaip padaryti patį procesą malonesnį ir nuolat priminti sau, kad esame pajėgūs keistis.
„Švaraus lapo“ efektas
Naujųjų metų pasižadėjimų mada savaime nėra bloga. Nors gali atrodyti paradoksalu pradėti „dorus“ įpročius iškart po nakties su alkoholiu ir persivalgymu, tyrimai rodo, kad vadinamasis „švaraus lapo“ efektas iš tiesų veikia. Naujai prasidedantis kalendorinis laikotarpis – metai, mėnuo, net savaitė – gali suteikti psichologinį jausmą, kad pradedame iš naujo.
Tačiau neprivalome laukti sausio 1-osios. Galime patys susikurti savo „starto liniją“ – pavyzdžiui, pasižadėti ką nors keisti nuo gimtadienio, pavasario pradžios, po atostogų ar net tiesiog nuo artimiausio pirmadienio. Svarbu tai, kad šį momentą įvardijame kaip naują pradžią – tai padeda mobilizuoti motyvaciją.
Kai nesilaikome pasižadėjimų, tai nėra galutinis pralaimėjimas. Tai – informacija apie tai, ko mums pritrūko: laiko, pinigų, pasitikėjimo ar malonumo pačiame procese. Suformulavę šią patirtį taip, kad ji parodytų, ką galime daryti kitaip, nesėkmes galime paversti sėkmės varikliu.
