Maždaug už 1,2 milijardo šviesmečių nuo Žemės vyksta milžiniško masto kosminis įvykis. Ten pamažu artėja ir susiduria ne dvi, o net trys galaktikos – tai įspūdinga triguba sąveika, pavadinta J1218/1219+1035. Pats toks reiškinys ir šiaip yra labai retas, tačiau šis atvejis išskirtinis ir dėl kitų priežasčių.
Kiekvienos iš trijų galaktikų centre slypintys supermasyvūs juodieji kūnai aktyviai ryja aplink juos esantį materijos debesį ir dėl to skleidžia galingą radijo spinduliuotę.
„Trigubos aktyvios galaktikos, tokios kaip ši, yra nepaprastai retos, o galimybė stebėti vieną jų susiliejimo viduryje suteikia mums vietą pirmoje eilėje, kai kalbama apie masyvių galaktikų ir jų juodųjų skylių bendrą augimą“, – aiškina JAV Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos astrofizikė Ema Švarcman.
„Stebėdami, kad visos trys šios sistemos juodosios skylės yra ryškios radijo diapazone ir aktyviai leidžia čiurkšles, mes iš teorijos perkėlėme trigubus radijo aktyvius galaktikų branduolius (AGN) į realybę ir atvėrėme naują langą į supermasyvių juodųjų skylių gyvenimo ciklą.“
Galaktikų susiliejimai Visatoje nėra retenybė – manoma, kad tai vienas pagrindinių mechanizmų, kuriais auga tiek pačios galaktikos, tiek jų centruose esantys supermasyvūs juodieji kūnai. Paukščių Tako galaktika taip pat rodo įrodymų, kad per savo maždaug 13 milijardų metų istoriją ji patyrė bent tris ar keturis reikšmingus susiliejimus.
Astronomai yra užfiksavę nemažai dvigubų galaktikų susiliejimų netolimojoje Visatoje, tačiau trigubos sistemos yra gerokai retesnės. Tam, kad susiformuotų tokia triguba sistema, visos trys galaktikos turi susilieti maždaug tuo pačiu metu, o ne nuosekliai, vienai po kitos, kaip vyksta hierarchinių susiliejimų atveju.
Dar retesni yra atvejai, kai visos trys galaktikos turi aktyvius galaktikų branduolius (AGN). Sistema J1218/1219+1035 yra tik trečiasis toks objektas, aptiktas netolimojoje kosminėje aplinkoje, ir pirmasis, kuriame visos trys AGN ryškiai spinduliuoja radijo diapazone.
Ši sistema buvo aptikta analizuojant infraraudonųjų spindulių teleskopo duomenis, kuriuose ji iš karto išsiskyrė kaip neįprastas objektas. Iš pradžių atrodė, kad tai dviejų galaktikų susiliejimas – jų diskai jau persidengę, o kiekviena turi savo aktyvų branduolį. Net ir toks objektas vienas savaime būtų labai įdomus.
Vėlesni stebėjimai patvirtino, kad šios dvi besiliečiančios galaktikos iš tiesų turi AGN, esančius maždaug 74 000 šviesmečių atstumu vienas nuo kito. Tačiau netikėtai mokslininkai aptiko ir trečią, dar toliau esančią galaktiką su labai ryškiu aktyviu branduoliu, nutolusiu maždaug 316 000 šviesmečių. Dujų uodega, tarsi tekanti iš šios trečiosios galaktikos kitų dviejų link, rodo, kad ji taip pat dalyvauja šiame retame trigubame susidūrime.
Trigubi galaktikų susiliejimai yra puikios „laboratorijos“, padedančios suprasti, kaip auga galaktikos ir juodosios skylės, todėl astronomai tęs šios sistemos stebėjimus įvairiuose elektromagnetinio spektro ruožuose. Tikimasi ne tik nuodugniau ištirti šią konkrečią trigubą sistemą, bet ir išmokti atpažinti kitus panašius objektus, kurie galbūt slypi tiesiog mūsų stebėjimų lauke ir laukia tinkamų sąlygų, kad būtų užfiksuoti jų aktyvumo metu.
„Šie stebėjimai patvirtina trigubą šios sistemos AGN pobūdį ir parodo, kaip svarbu taikyti įvairias, daugiaspektrines atrankos strategijas toliau ieškant šių retų sistemų“, – rašo tyrimo autoriai.
