Seniausi Egipto hieroglifai atskleidžia paslaptį, kaip faraonai valdė visatą prieš 5000 metų (1)

Egipto dykumoje, netoli El Chavio gyvenvietės šalies pietuose, archeologai aptiko įspūdingą, į uolą iškaltą senovinių hieroglifų juostą.

Manoma, kad tai seniausia kada nors rasta didelio mastelio senųjų simbolių seka. Spėjama, jog ji perteikia žinią apie karališkąją valdžią ir visatą. Šiems užrašams yra daugiau kaip 5000 metų, be to, jie akivaizdžiai buvo skirti viešam matymui. Iškalti palei ankstyvuosius Egipto miestus jungusį kelią, simboliai buvo dideli, ryškūs ir tiesiog negalėjo likti nepastebėti.

Jelio universiteto ir Karališkųjų dailės ir istorijos muziejų Briuselyje mokslininkai teigia, kad ši radimvietė suteikia retą galimybę pamatyti, kaip pirmieji Egipto raštininkai siejo valdovus su kosmine tvarka.

Kas pavaizduota hieroglifuose?

Reljefuose iškalti keturi pagrindiniai simboliai: ant karties iškelta jaučio galva ir trys paukščiai – du į priešingas puses atsukti gandrai ir tarp jų esantis plikasis ibisas.

Jelio universiteto archeologas Džonas Darnelas pasakojo, kad šie simboliai buvo milžiniški – apie 70 cm aukščio – ir iškalti šviesesniu atspalviu, ryškiai kontrastavusiu su tamsesne aplinkine uola.

„Neseniai atrasta El Chavio uolų tapybos vieta išsaugo vienus ankstyviausių – ir didžiausių – ženklų, priskiriamų pirmiesiems hieroglifinio rašto formavimosi etapams. Ji pateikia įrodymų, kaip senovės egiptiečiai sukūrė savo unikalią rašto sistemą“, – teigė tyrėjas.

Darnelas aiškino, kad jaučio galva simbolizuoja karališkąją valdžią, o trys paukščiai siejami su saulės ciklu. Šie hieroglifai galėjo žymėti faraono, kaip visatos tvarkos palaikytojo, vaidmenį.

Hieroglifai, kuriuos turėjo matyti visi

Ypač išskirtinis šio hieroglifų ruožo bruožas – jo viešumas. Užrašai iškalti palei judrų maršrutą, kuriuo keliauta tarp ankstyvųjų miestų, tarp jų ir El Kabo. Vadinasi, šią žinią matė keliautojai ir prekeiviai, o dalį jos prasmės, tikėtina, jie galėjo suprasti.

Toks viešos komunikacijos būdas rodo, kad net ir labai ankstyvuoju laikotarpiu Egipto valdovai jau naudojosi vizualiniais simboliais, siekdami pademonstruoti savo galią ir jos ryšį su kosmosu.

Pasak tyrėjų, radinio mastas juos „visiškai pribloškė“, nes ir patys vaizdai, ir atskiri simboliai pasirodė esantys gerokai didesni, nei manyta iš pradžių.

Ką dar aptiko mokslininkai?

Šalia hieroglifų komanda aptiko ir kitą įdomų vaizdinį: dramblį, kurio viduje iškaltas dar vienas, mažesnis dramblys. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti ne itin įspūdinga, tačiau, anot Darnelo, tai – itin retas nėščio gyvūno vaizdavimo būdas senovės Egipto mene.

Ši uolų raižyba datuojama dar ankstesniu laikotarpiu nei didžiųjų hieroglifų juosta – maždaug 4000–3500 m. pr. Kr.

Tyrėjai pažymi, kad mokslui žinoma vos keletas panašių atvejų. Vienas jų – Abiduje rasta vaza su nėščios begemotės atvaizdu. Tokie vaizdiniai rodo, kad žmonės pradėjo „pasakoti istorijas“ ir vaizduoti gyvenimą dar iki tol, kol raštas visiškai susiformavo.

Pastaruoju metu paskelbta ir kitų reikšmingų tyrimų apie Senovės Egiptą. Mokslininkai nurodo, kad netikėtas atradimas privertė perrašyti šios civilizacijos susidarymo istoriją. Jie pabrėžia, jog Egipto suvienijimas faraono Ahmoso laikais žymi lūžio tašką, o patikslinta jo valdymo pradžios data keičia supratimą apie politinius ir kultūrinius pokyčius, atvedusius į Naująją karalystę.