Austrijoje daugelį metų galioję teisės aktai leido privačių sklypų savininkams reikalauti itin didelių pinigų sumų net už trumpą, vos kelių minučių sustojimą jų teritorijoje. Tokia praktika ypač skaudžiai paliesdavo turistus ir kurjerius, kurie dažnai net nežinodavo, kad pažeidė taisykles. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ši tvarka iš esmės keičiama, siekiant apsaugoti vairuotojus nuo piktnaudžiavimo.
Ilgą laiką veikusi schema buvo gana paprasta ir pelninga. Privačios žemės savininkas savo sklype įsirengdavo vaizdo stebėjimo kamerą, o užfiksavus trumpą automobilio sustojimą, net ir visiškai nekaltą, procesą perimdavo su savininku bendradarbiaujanti advokatų kontora. Vairuotojui būdavo siunčiamas oficialus reikalavimas sumokėti už vadinamąjį valdymo pažeidimą.
Tokios pretenzijos dažniausiai siekdavo nuo 300 iki 800 eurų, o kartais ir daugiau. Iki šiol galioję teisės aktai faktiškai sudarydavo sąlygas teikti tokio dydžio reikalavimus, nes advokatų išlaidos buvo skaičiuojamos pagal aukštus tarifus, taikomus didelės vertės ginčams. Net ir smulki byla automatiškai virstavo brangiu teisiniu procesu.
Dažniausiai nukentėdavo vietovės nepažįstantys vairuotojai. Turistai, trumpam sustoję apsisukti, išleisti keleivį ar patikrinti navigaciją, taip pat krovininių furgonų vairuotojai, pristatantys siuntas, tapdavo lengvu taikiniu. Prastai pažymėti įvažiavimai ar kiemai tik dar labiau didino tokių situacijų skaičių.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Austrijoje įsigaliojo nauja teisinė tvarka, kuri iš esmės keičia situaciją. Trumpalaikis sustojimas kito asmens žemėje nebelaikomas valdymo pažeidimu, jei nepadaroma žalos turtui ir neužblokuojamas privažiavimas ar išvažiavimas. Tai reiškia, kad vien trumpas automobilio pasirodymas sklype nebegali būti pagrindas finansiniams reikalavimams.
Praktikoje tai apima situacijas, kai vairuotojas apsisuka privačiame įvažiavime, kelioms minutėms sustoja kieme, išleidžia keleivį ar pristato prekes ir tuoj pat išvažiuoja. Tokie veiksmai nuo šiol laikomi per menkais, kad dėl jų būtų galima reikšti pretenzijas ar reikalauti pinigų.
Vis dėlto naujoji tvarka nereiškia visiškos laisvės važinėti po privačias teritorijas. Savininkų teisė ginti savo turtą išlieka, tačiau tik tais atvejais, kai pažeidimas yra realus ir sukelia apčiuopiamų pasekmių. Tai taikoma situacijoms, kai ilgam laikui užblokuojamas įvažiavimas, padaroma materialinė žala ar sistemingai ignoruojami aiškūs draudžiamieji ženklai.
Vienas svarbiausių reformos aspektų – griežtas advokatų išlaidų apribojimas. Nuo šiol visose su transporto priemonėmis susijusiose bylose nustatyta vieninga ginčo vertė – vos 40 eurų. Būtent nuo šios sumos skaičiuojamos teisinės paslaugos, todėl galutinės sąskaitos nebegali išsipūsti iki šimtų ar tūkstančių eurų.
Anksčiau advokatų kontoros dažnai dirbtinai nustatydavo ginčo vertę 500 ar net 1000 eurų, taip automatiškai padidindamos savo atlygį. Pagal naująją tvarką maksimali advokato atlygio suma tokio tipo bylose siekia 107,76 euro, o tai iš esmės keičia jėgų balansą vairuotojų naudai.
Reforma taip pat aiškiai reglamentuoja teismo mokesčius. Jei byla išsprendžiama per pirmąjį posėdį, teismo mokestis siekia 70 eurų. Tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio dar iki jo įteikimo atsakovui, mokestis sumažėja iki 35 eurų.
Tikimasi, kad tokios nuostatos atgrasys nuo menkaverčių ieškinių ir vadinamojo „verslo iš baudų“. Savininkai ir jų teisiniai atstovai dabar privalės daug atidžiau įvertinti, ar byla apskritai verta pradėjimo.
Dar viena svarbi naujovė – galimybė skųsti sprendimus iki pat Austrijos Aukščiausiojo Teismo. Per ateinančius penkerius metus bylos dėl valdymo pažeidimo galės būti nagrinėjamos aukščiausioje instancijoje, o tai leis suformuoti vienodą ir aiškią praktiką visoje šalyje.
Anksčiau skirtingų regionų teismai tuos pačius įstatymus aiškindavo nevienodai, o tai sudarė sąlygas piktnaudžiavimui. Tikimasi, kad Aukščiausiojo Teismo praktika per kelerius metus galutinai užkirs kelią agresyvioms ir vairuotojams nepalankioms interpretacijoms.
