Po penkiasdešimties metų makiažo tikslas nėra paslėpti kiekvieną raukšlelę, o išryškinti gyvybingumą, gaivą ir natūralų odos švytėjimą. Tinkamai parinktos priemonės, švelnios tekstūros ir apgalvotas šviesos žaismas ant odos gali vizualiai suminkštinti bruožus, suteikti veidui lengvumo ir pailsėjusios odos įspūdį. Būtent toks subtilus „glow“ efektas dažnai matomas brandžių kino ir teatro žvaigždžių veiduose – jis ne maskuoja amžių, o jį estetiškai pabrėžia.
Po 50-ies makiažo filosofija keičiasi. Vietoje storų maskuojančių sluoksnių svarbiausia tampa šviesa, drėgmė ir natūrali tekstūra. Jauninantis makiažas nėra skirtas paslėpti raukšles – jo tikslas nukreipti žvilgsnį į sveiką odos švytėjimą ir minkštas veido linijas.
Tikrasis „glow“ prasideda dar prieš makiažą. Gerai sudrėkinta oda atrodo lygesnė, elastingesnė ir pati atspindi šviesą. Likus maždaug valandai iki dažymosi verta išgerti vandens, naudoti drėkinančius serumus ir kremą, kuris suminkština smulkias raukšleles ir leidžia makiažui tolygiau „prigulti“.
Brandžiai odai ypač svarbus pastovumas. Jei laukia svarbi proga, iš vakaro galima naudoti švelniai glotninantį produktą, tačiau ryte eksperimentų verčiau vengti. Oda daug geriau reaguoja į jau išbandytą ir pažįstamą priežiūrą.
Makiažo pagrindas po 50-ies turėtų būti lengvas, satininio užbaigimo ir tepamas labai plonu sluoksniu. Geriausia pradėti nuo veido centro ir švelniai išsklaidyti priemonę link kraštų, leidžiant odai išlikti gyvai ir elastingai. Sudrėkinta kempinėlė padeda pasiekti „antros odos“ efektą.
Jei veido odos tonas pakankamai tolygus, viso veido dengti nereikia. Dažnai pakanka lengvo tonuojančio kremo ir korektoriaus tik ten, kur būtina. Paakiams geriausiai tinka šviesą atspindinčios, bet ne per tirštos formulės, kurios nesubėga į raukšleles.
Švytėjimo efektas kuriamas ne blizgučiais, o tekstūra. Po 50-ies gražiausiai atrodo kreminiai arba skysti produktai su labai smulkia, vienalyte šviesa. Jie subtiliai atspindi šviesą ir nesikaupia odos nelygumuose.
Šviesą geriausia akcentuoti ant skruostikaulių viršaus ir truputį virš jų – tai vizualiai pakelia veidą. Nedidelis akcentas virš viršutinės lūpos suteikia gaivumo, tačiau nosies dažniausiai geriau nešviesinti, kad ji neatrodytų didesnė.
Brandžios žvaigždės dažniau renkasi gyvą, sultingą skruostų atspalvį, o ne tamsų kontūravimą. Kreminiai persikiniai ar rožiniai skaistalai suteikia veidui gyvybės ir sukuria natūralų pakėlimo efektą be griežtų linijų.
Jei norisi šiek tiek šilumos, galima naudoti švelnų kreminį bronzantą. Jis turėtų būti šiek tiek šviesesnis nei anksčiau naudoti atspalviai ir labai gerai išsklaidytas. Skruostų geriau nematinti – satininė tekstūra atrodo kur kas jaunatviškiau.
Akių makiaže svarbiausia – švelnūs perėjimai. Šampaniniai, „taupe“ ar natūralūs rudi atspalviai suteikia gylio, bet neapsunkina žvilgsnio. Pusiau matinės tekstūros atrodo elegantiškai ir neparyškina raukšlelių.
Vietoje juodo pravedimo geriau rinktis tamsiai rudą pieštuką. Plona linija prie blakstienų ir lengvas prasklaidymas suteikia akių linijai išraiškos, tačiau išlaiko minkštumą. Apatinį voką dažnai pakanka palikti beveik neakcentuotą.
Blakstienų tušą verta koncentruoti ties šaknimis. Tai atveria žvilgsnį ir suteikia tankumo be sunkumo pojūčio. Per daug sluoksnių gali sukurti „vorinių kojelių“ efektą, kuris sendina.
Antakiai turėtų atrodyti minkšti ir natūralūs. Geriausia juos formuoti imituojant pavienius plaukelius ir lengvai fiksuoti geliu. Ryškiai „užlieti“ antakiai dažnai atrodo kietai ir sendina veidą.
Lūpų kontūras po 50-ies tampa geriausiu sąjungininku. Pieštukas, artimas natūraliai lūpų spalvai, padeda išlaikyti formą ir neleidžia dažams subėgti. Kontūrą verta švelniai prasklaidyti link centro.
Satininės tekstūros lūpdažiai ar dažantys balzamai atrodo kur kas palankiau nei visiškai matinės formulės. Nedidelis blizgesio lašelis apatinės lūpos centre suteikia pilnumo ir jaunatviškumo.
Dažniausia klaida – per didelis maskavimas. Jei pagrindas atrodo per sunkus, jį galima „palengvinti“ lašeliu serumo arba naudoti tik ten, kur tikrai reikia. Taip veidas išlieka gyvas ir švytintis.
Per šviesus paakių korektorius taip pat gali pakenkti, sukuriant dirbtinį kontrastą. Jaunina ne baltumas, o šviesą atspindinti tekstūra, artima natūraliam odos atspalviui.
Jeigu makiažas atrodo sausas, problema dažniausiai slypi ne dekoratyvinėse priemonėse, o nepakankamoje odos drėgmėje. Tokiu atveju padeda papildomas plonas kremo sluoksnis arba drėkinanti dulksna makiažo pabaigoje.
Brandžios žvaigždės žavi todėl, kad jos nekuria „kaukės“. Gerai sudrėkinta oda, lengvas pagrindas, kreminiai produktai ir tiksliai parinkti šviesos akcentai leidžia atrodyti pailsėjusiai, natūraliai ir gyvybingai.
Tikrasis „glow“ – tai ne intensyvus blizgesys, o gaivumas. Kai oda atrodo gyva ir švytinti, veidas automatiškai atrodo jaunesnis, net jei makiažas minimalus.
