Palikti televizorių įjungtą visą parą nėra taip nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Net ir pačios pažangiausios, aukštos vaizdo kokybės bei išmaniomis funkcijomis pasižyminčios televizorių versijos patiria didelę apkrovą, kai veikia be pertraukos – tai gali sukelti daugybę problemų.
Specialistai pabrėžia, kokią riziką nuolat įjungtas televizorius kelia ekranui, vidinei elektronikai ir jūsų biudžetui.
Kaip ir kompiuteris ar bet kuris kitas elektroninis įrenginys, televizorius turi daugybę jautrių komponentų – nuo procesoriaus iki maitinimo bloko. Ilgalaikis veikimas lemia padidėjusią šilumos sklaidą, dėl kurios laikui bėgant mažėja našumas ir didėja atskirų detalių gedimo tikimybė.
Ypač pažeidžiami yra OLED ekranai. Jei ilgą laiką rodomi tie patys vaizdo elementai, pavyzdžiui, kanalų logotipai ar pastovūs meniu, gali atsirasti vadinamasis „burn-in“ efektas – nuolatinis pikselių įdegimas, kai ekrane lieka silpnas, bet pastebimas vaizdo „šešėlis“. Nors naujosios technologijos šią riziką sumažina, jos visiškai nepašalina.
Televizorius vartoja elektrą visą laiką, kol yra įjungtas. Priklausomai nuo modelio, vidutinė galia gali siekti maždaug nuo 50 W iki 200 W, todėl sąskaitos už elektrą gali pastebimai padidėti, ypač jeigu kartu veikia ir papildoma įranga – išmanieji priedėliai, garso sistemos ir panašiai.
Jei televizorių laikote įjungtą 8–10 valandų per parą, metinis elektros suvartojimas gerokai išauga, o kartu didėja ir išlaidos.
Norint prailginti televizoriaus tarnavimo laiką ir sumažinti energijos sąnaudas, rekomenduojama naudoti automatinio išsijungimo laikmačius ir energijos taupymo režimus – jei jūsų modelis tokius turi.
Apskritai, nors televizoriai sukurti ilgalaikiam darbui, nereikėtų jų laikyti įjungtų nuolat. Tai spartina komponentų dėvėjimąsi, didina ekrano įdegimo riziką ir lemia didesnes sąskaitas už elektrą.
