Žmogaus kūno svorį lemia daugybė veiksnių – nuo pasirinkto gyvenimo būdo iki sudėtingų biologinių procesų. Nors kalbant apie svorio metimą dažniausiai akcentuojamas intensyvus fizinis aktyvumas ir mityba, vienas svarbiausių, tačiau neretai nuvertinamų aspektų yra hormonų veikla. Būtent hormonai daro tiesioginę įtaką riebalų kaupimuisi ir svorio pokyčiams. Fizinis aktyvumas pats savaime tiesiogiai „nedegina“ riebalų – jis suaktyvina hormonus, kurie reguliuoja šį procesą.
„Hormonai yra cheminiai pasiuntiniai, reguliuojantys organizme vykstančius procesus. Jie yra viena iš nutukimo priežasčių. Tam tikri hormonai veikia apetitą, medžiagų apykaitą ir kūno riebalų pasiskirstymą. Nutukę žmonės turi pakitusį šių hormonų kiekį, kuris lemia nenormalią medžiagų apykaitą ir padidėjusį kūno riebalų kaupimąsi“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Endokrininės liaukos, gaminančios hormonus, veikia kartu su nervų ir imunine sistemomis. Hormonų perteklius arba trūkumas gali sukelti nutukimą, o nutukimas savo ruožtu gali dar labiau pakeisti hormonų pusiausvyrą ir skatinti tolesnį svorio augimą.
Riebalus kaupiantys hormonai
Pasak gydytojos, yra trys pagrindiniai hormonai, skatinantys riebalų kaupimąsi: insulinas, kortizolis ir grelinas. Padidėjus bet kurio iš šių hormonų kiekiui, pastangos suaktyvinti riebalus deginančių hormonų veiklą gali būti blokuojamos.
Kasa insuliną išskiria nedideliais kiekiais visą dieną, o didesniais – po valgio. Insulino koncentracija kraujyje didėja valgant ir mažėja badaujant; ji ypač jautri gliukozės kiekio kraujyje pokyčiams.
„Insulinas taip pat daro įtaką alkio ir sotumo jausmui. Padidėjęs insulino kiekis gali prisidėti prie nutukimo ir kūno svorio didėjimo. Nutukusiems žmonėms kartais sutrinka insulino signalų perdavimas, todėl audiniai nebesugeba tinkamai kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje. Dėl atsparumo insulinui ląstelės nustoja tinkamai reaguoti į insuliną, o tai lemia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Ši būklė siejama su nutukimu ir gali turėti įtakos kitų ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, metabolinis sindromas bei širdies ir kraujagyslių ligos, išsivystymui“, – aiškina E. Marciuškienė.
Patiriant lėtinį stresą, padidėjęs kortizolio, dar vadinamo streso hormonu, kiekis gali skatinti apetitą ir lemti svorio augimą. Nuolat aukštas kortizolio lygis siejamas su širdies ligomis, diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, miego sutrikimais ir svorio didėjimu.
Hormonai organizmą veikia skirtingai
Žmogaus kūno svorį ir riebalų kaupimąsi lemia daugelio hormonų pusiausvyra, kurią gali sutrikdyti tiek nutukimas, tiek gyvenimo būdo veiksniai. Vieni hormonai skatina riebalų deginimą, kiti – jų kaupimą.
„Pavyzdžiui, leptinas, gaminamas riebaliniame audinyje, signalizuoja smegenims apie kūno riebalų atsargas ir padeda reguliuoti apetitą bei energijos sąnaudas. Tačiau nutukusiems žmonėms dažnai pasireiškia atsparumas leptinui – nors jo kiekis didelis, sotumo jausmas susilpnėja“, – sako gydytoja.
Riebaliniame audinyje gaminamas ir adiponektinas, svarbus medžiagų apykaitai, jautrumui insulinui bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai. Sumažėjęs jo kiekis siejamas su svorio augimu, atsparumu insulinui ir metabolinėmis ligomis.
„Svarbų vaidmenį reguliuojant svorį atlieka ir skydliaukės hormonai, kurie kontroliuoja medžiagų apykaitos greitį. Jų sutrikimai, ypač hipotireozė, dažnai siejami su svorio augimu ir riebalų kaupimusi. Lytiniai hormonai taip pat veikia riebalų pasiskirstymą ir medžiagų apykaitą. Tai ypač pastebima senstant: hormonų pokyčiai menopauzės metu ar sumažėjęs testosterono kiekis gali skatinti pilvo riebalų kaupimąsi ir raumenų masės mažėjimą“, – pabrėžia specialistė.
Augimo hormonas, IGF‑1 ir gliukagonas prisideda prie riebalų deginimo ir energijos panaudojimo tarp valgymų, o jų sumažėjusi veikla taip pat dažnai stebima nutukusių žmonių organizme.
Mitybos ir poilsio reikšmė
Dauguma žmonių gali padėti atkurti ar palaikyti hormonų pusiausvyrą pasirinkdami sveikesnį gyvenimo būdą.
Visų pirma, svarbu reguliariai valgyti 3–4 subalansuotus patiekalus per dieną, į racioną įtraukiant vaisius, daržoves, liesus baltymus ir sveikuosius riebalus. Toks mitybos modelis padeda išvengti grelino šuolių, ilgiau slopina alkio jausmą, didina GLP‑1 sekreciją, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir mažina insulino lygį. Ribotas perdirbtų maisto produktų vartojimas taip pat prisideda prie grelino kiekio mažėjimo.
Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 30 minučių penkis kartus per savaitę – gerina jautrumą insulinui, mažina kortizolio kiekį ir aktyvina kitus medžiagų apykaitą reguliuojančius hormonus.
„Ne mažiau svarbus yra nuoseklus ir kokybiškas miego režimas. Pakankamas miegas padeda sumažinti kortizolio kiekį ir pagerinti jautrumą insulinui. Galiausiai, streso valdymo priemonės, tokios kaip meditacija, joga ar sąmoningumo praktikos, padeda mažinti kortizolio lygį, lėtinį stresą ir jo neigiamą poveikį svoriui bei bendrai sveikatai“, – priduria medikė.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai neduoda laukiamų rezultatų, vertėtų nepamiršti, kad pagrindinius su antsvoriu susijusius hormonus galima ištirti atlikus kraujo tyrimus. Taip įvertinamas insulino, gliukozės, skydliaukės hormonų, kortizolio, leptino, adiponektino ir kitų medžiagų apykaitą reguliuojančių hormonų balansas. Šie tyrimai padeda nustatyti galimas paslėptas priežastis ir parinkti tikslingą, individualiai pritaikytą sprendimą, užuot rėmusis vien bendro pobūdžio rekomendacijomis.
