Sekmadienį Švedijos vyriausybė pranešė, kad šalis investuos 15 milijardų kronų (1,6 milijardo JAV dolerių) į savo oro gynybos, ypač susijusios su galimais civiliniais taikiniais, stiprinimą, tapdama kol kas paskutine Europos valstybe, po Rusijos invazijos į Ukrainą padidinusią savo karines išlaidas.
Vyriausybės teigimu, pinigai bus skirti antžeminėms oro gynybos sistemoms, mat plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą ir vis labiau įtempti JAV prezidento Donaldo Trumpo santykiai su NATO sąjungininkais skatina Europą skubiai persiginkluoti.
„Ukrainos patirtis rodo, kaip svarbu turėti patikimą oro gynybą“, – teigė Švedijos vyriausybė.
Ši žinia buvo paskelbta po to, kai panašių žingsnių ėmėsi kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kurios parlamentas gruodžio mėnesį patvirtino 59 mlrd. JAV dolerių vertės naujas išlaidas gynybai.
Pagal naująjį Švedijos planą pirmieji pirkimai bus įvykdyti pirmąjį 2026 m. ketvirtį, paaiškino vyriausybė.
„Šiomis didelėmis investicijomis į oro gynybą mes saugome visą visuomenę, pradedant mūsų kariniais daliniais ir baigiant miestais bei svarbiausiais infrastruktūros objektais“, – pareiškė šalies ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Tai yra žmonių gyvybių, mūsų laisvės ir mūsų gebėjimo atremti išpuolius visose šalies dalyse klausimas.“
Lapkričio mėnesį Švedija paskelbė skirsianti apie 366 mln. JAV dolerių įsigyti trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų „IRIS-T“, padėsiančių apsaugoti šalį nuo raketų, dronų ir kovinių lėktuvų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
