Nuolatinis sausumo pojūtis, pleiskanojimas, plaukų blizgesio praradimas ir didesnis jų lūžinėjimas gali būti per dažno plovimo pasekmė. Kartu su nešvarumais nuplaunamas ir natūralus apsauginis sluoksnis, todėl galvos oda tampa jautresnė.
Per dažnas plaukų plovimas, kaip nurodo specialistai, gali pažeisti ir pačius plaukus, ir galvos odą. Plaunant pašalinami natūralūs riebalai, todėl plaukai ir oda išsausėja. Pagrindiniai ženklai, kad plaukus plaunate per dažnai, yra jų lūžinėjimas, pleiskanos, galvos odos niežėjimas ar sausėjimas.
Plaunant plaukus šampūnu, jį reikėtų paskirstyti ant visos galvos odos ir gerai įmasažuoti, kol suputos. Šampūną svarbiausia įtrinti į plaukų šaknis, tačiau netepti tiesiai ant galiukų – nuplaunant putos pačios nubėgs per visą plaukų ilgį ir juos išvalys.
Sausasis šampūnas – priemonė, kuri sugeria riebalus ir suteikia plaukams švaresnę, vizualiai gaivesnę išvaizdą. Jis ne iš tikrųjų išplauna plaukus, o tik pašalina perteklinį riebalų sluoksnį, kad plaukai nesuliptų ir neatrodytų apsunkę.
Sausasis šampūnas nėra toks veiksmingas kaip tikra plaukų plovimo priemonė, tačiau gali padėti plaukams atrodyti švaresniems tarp įprastų plovimų.
Ar būtina plauti plaukus kasdien?
Daugumai žmonių nereikia plauti plaukų kasdien. Jei plaukai labai ploni arba linkę greitai riebaluotis, juos gali tekti plauti dažniau.
Vis dėlto daugeliui suaugusiųjų pakanka plaukus plauti kas dvi–tris dienas. Po plovimo rekomenduojama naudoti kondicionierių per visą plaukų ilgį. Jei plaukai labai ploni ar riebaluoti, kondicionierių geriau tepti tik ant galiukų.
Jei plaukų neplaunate pakankamai dažnai, ant galvos odos susikaupę riebalai apsunkina plaukus. Be riebalų, tarp plovimų gali kauptis nusilupusios odos ląstelės, plaukų priežiūros priemonių likučiai ir tokios dalelės kaip dulkės.
Mikroorganizmai, gyvenantys ant galvos odos, šias medžiagas naudoja kaip maisto šaltinį. Dėl to jie gali pernelyg sparčiai daugintis ir sukelti tokias problemas kaip pleiskanos (galvos odos pleiskanojimas) ar seborėjinis dermatitas (pleiskanojanti oda, pažeidžianti ir kitas sritis, ne tik galvos odą).
Veiksniai, kuriuos reikėtų įvertinti:
Plaukų tipas. Plaukų tipas lemia, kaip greitai jie riebaluojasi. Dažniausiai skiriami garbanoti, banguoti ir tiesūs plaukai; jie taip pat gali būti ploni arba stori. Žmonėms su tiesiais, plonais plaukais paprastai tenka juos plauti dažniau nei tiems, kurių plaukai stori ir garbanoti. Garbanotiems plaukams natūralūs riebalai ypač svarbūs, nes padeda išlaikyti drėgmę, o tiesūs plaukai dėl savo struktūros greičiau atrodo riebaluoti.
Plaukų ilgis. Plaukų ilgis taip pat turi įtakos plovimo dažnumui. Ilgi ir stori plaukai labiau priklauso nuo natūralių riebalų, kurie juos drėkina. Kasdien plaunant tokius plaukus, jie gali išsausėti, pradėti šiauštis ir labiau veltis.
Amžius. Paaugliai ir jauni žmonės paprastai išskiria daugiau odos riebalų nei vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Bėgant metams, galvos oda linkusi sausėti, todėl vyresniame amžiuje dažnai pakanka plaukus plauti rečiau.
Genetika. Paveldimumas gali lemti, kaip dažnai reikėtų plauti plaukus. Pavyzdžiui, žmonės iš šeimų, kuriose dauguma turi storus, garbanotus plaukus, dažnai gali plauti galvą rečiau, nes tokie plaukai lėčiau riebaluojasi.
Fizinio aktyvumo lygis. Kasdienė veikla ir sportas turi įtakos plaukų švarai. Dėl prakaitavimo treniruočių metu plaukai gali atrodyti nešvarūs ar riebaluoti, todėl aktyviai sportuojantys žmonės neretai turi plauti plaukus dažniau.
Naudojamos plaukų priemonės. Įvairios formavimo ir priežiūros priemonės – lakai, geliai, kremai, nenuplaunami kondicionieriai – padeda suformuoti šukuoseną, bet kartu gali apsunkinti plaukus ir suteikti jiems riebaluotą išvaizdą. Kai kurios priemonės taip pat gali dirginti ar net pažeisti galvos odą, jei nėra tinkamai nuplaunamos.
Laikas, praleistas lauke. Dažnas buvimas lauke gali paskatinti greitesnį plaukų ir galvos odos užterštumą. Plaukai lengvai sugeria prakaitą, nešvarumus ir dulkes, o ilgai jų nepašalinus gali kilti odos sudirgimas.
