Šaltuoju metų laiku išmanieji įrenginiai dažnai keliauja kartu su mumis į lauką net ir esant stipriam šalčiui. Nors daug kas mano, kad šiuolaikiniai telefonai ir kiti įrenginiai pritaikyti beveik bet kokioms sąlygoms, specialistai perspėja: neįvertinus šalčio poveikio, telefonas gali ne tik pradėti veikti nestabiliai, bet ir sugesti taip, kad prireiks meistrų pagalbos.
Gamintojai dažniausiai nurodo, jog saugi išmaniųjų įrenginių naudojimo temperatūra svyruoja nuo 0 iki 35 laipsnių šilumos. Vis dėlto, pasak Mindaugo Pečkio, „Tele2“ mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų vyresniojo inžinieriaus, tai nereiškia, kad esant minusinei temperatūrai telefonas iš karto nustos veikti.
„Įrenginys veiks ir prie –10 laipsnių, tačiau gali pasireikšti tam tikri nesklandumai. Šaltyje dažniausiai pastebime, kad baterija greičiau išsikrauna – telefonas gali rodyti, jog energija senka sparčiau, o retais atvejais net laikinai išsijungti ar veikti nestabiliai. Vis dėlto tokie išsijungimai pasitaiko retai – kur kas dažniau problema susijusi būtent su baterijos veikimu“, – pastebi ekspertas.
Kodėl šaltyje greičiau senka baterija?
Žemoje temperatūroje sulėtėja baterijoje vykstantys cheminiai procesai, todėl telefonas gali rodyti, kad energijos liko mažiau, nei jos iš tikrųjų yra. Tai nereiškia, kad baterija sugadinta – dažniausiai įrenginiui sušilus baterijos lygis atsistato. Vis dėlto specialistai rekomenduoja vengti ilgai laikyti telefoną lauke ar automobilyje, ypač naktį.
Jei telefonas ilgiau buvo laikomas šaltyje, sugrįžus į šiltą patalpą jo nereikėtų iš karto prijungti prie įkroviklio.
„Svarbu palaukti, kol įrenginys sušils iki kambario temperatūros. Dauguma šiuolaikinių įrenginių turi temperatūros jutiklius, kurie perspėja, jei telefonas yra per šaltas ar per karštas, ir tokiu atveju gali pasirodyti įspėjimas, kad jo nereikėtų įkrauti. Tačiau net ir be perspėjimo, pajutus, kad įrenginys atšalęs, saugiausia leisti jam natūraliai sušilti, nes staigus krovimas gali pakenkti baterijai“, – pabrėžia ekspertas.
Drėgmė – dar viena rizika
Žiemą papildomą pavojų kelia sniegas ir drėgmė. Jei telefonas netyčia įkrenta į sniegą, ypač krovimo jungtimi žemyn, prieš kraunant būtina įsitikinti, kad jungtyje neliko drėgmės.
Nors dauguma šiuolaikinių telefonų turi tam tikrą apsaugą nuo drėgmės, įkrovimo jungtis išlieka viena jautriausių vietų.
„Nerekomenduojama specialiai šildyti atšalusio įrenginio – pavyzdžiui, laikyti jo ant radiatoriaus ar džiovinti plaukų džiovintuvu. Netolygus šilumos paskirstymas gali pakenkti vidiniams komponentams“, – pažymi M. Pečkys.
Pasak eksperto, mitas, kad šaltyje ekranai greičiau įskyla ar sudūžta, dažniausiai nepasitvirtina.
„Teoriškai įskilimas galimas tik tuo atveju, jei ekrane jau yra mikroįtrūkimų ir įrenginys staiga perkeliamas iš labai šaltos aplinkos į itin karštą. Panašios taisyklės galioja ir kitiems išmaniesiems įrenginiams bei aksesuarams – laikrodžiams, belaidėms ausinėms. Kadangi šie įrenginiai dažniausiai liečiasi su kūnu, jie rečiau atšąla iki kritinės temperatūros“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Šaltuoju metų laiku dažniau pastebima, kad žmonės telefonais naudojasi mūvėdami pirštines. Ne visos jos praleidžia signalą, kurį ekranas atpažįsta per odą, todėl valdymas gali tapti mažiau jautrus.
„Šią problemą padeda spręsti specialios jutikliniams ekranams pritaikytos pirštinės arba galimybė telefono nustatymuose padidinti ekrano jautrumą. Kalbant apie ekranų „lėtėjimą“ šaltyje – tai buvo aktualu senesnėms technologijoms, o šiuolaikiniuose įrenginiuose ši problema praktiškai nepasitaiko“, – pastebi M. Pečkys.
