Vis daugiau įrodymų rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kovoti su vėžiu. Naujas tyrimas atskleidė, kad vos 10 minučių intensyvaus mynimo dviračiu gali sukelti organizme biologinius pokyčius, turinčius priešvėžinį poveikį.
Toks trumpas, bet intensyvus krūvis pakanka tam, kad į kraują būtų išskiriamos naudingos molekulės. Jos spartina DNR taisymo procesus ir slopina genų, susijusių su vėžio ląstelių augimu, aktyvumą.
Taip fizinis krūvis pakeičia kraujo cheminę sudėtį, o šis pokytis, kaip manoma, gali lėtinti vėžio augimą ir plitimą. Šį poveikį ateityje būtų galima išnaudoti kuriant naujus gydymo metodus, ypač storosios žarnos vėžiui.
„Įspūdinga tai, kad fizinis aktyvumas veikia ne tik sveikus audinius – jis siunčia galingus signalus per kraujotaką, kurie tiesiogiai veikia tūkstančius genų vėžio ląstelėse“, – sako klinikinis fizinio aktyvumo specialistas Semas Orendžas (Sam Orange) iš Niuakaso universiteto Jungtinėje Karalystėje.
„Tai labai viltinga įžvalga, nes ji atveria kelią ieškoti būdų, kaip imituoti ar sustiprinti biologinį fizinio krūvio poveikį, potencialiai pagerinant vėžio gydymą ir, svarbiausia, pacientų išeitis.“
Tyrime dalyvavo 30 antsvorio turinčių arba nutukusių savanorių, kurių amžius – nuo 50 iki 78 metų. Antsvoris yra siejamas su didesne vėžio rizika. Po trumpo apšilimo jie atliko maždaug 10 minučių trukmės intensyvų mynimo testą ant stacionaraus dviračio.

Mokslininkai paėmė kraujo serumo mėginius prieš fizinį krūvį ir po jo, o vėliau išanalizavo, kaip pakito molekulių sudėtis kraujyje. Šie serumo mėginiai buvo panaudoti laboratorijoje auginamoms storosios žarnos vėžio ląstelėms apdoroti, siekiant įvertinti galimą priešvėžinį poveikį.
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad fizinis aktyvumas gali padėti lėtinti storosios žarnos vėžį ir sumažinti ligos atsinaujinimo riziką po operacijos. Tačiau šis darbas detaliau atskleidžia, kokiais biologiniais keliais tai vyksta, ir suteikia pagrindą toliau kurti naujas gydymo strategijas.
Tuo pat metu tai dar kartą primena, koks svarbus yra judėjimas mūsų bendrai sveikatai ir savijautai. Net jei kasdien galite skirti tik kelias minutes, jos vis tiek gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei būklei.
„Net ir viena treniruotė gali turėti reikšmę“, – pabrėžia Orendžas.
„Vos 10 minučių trunkantis fizinis krūvis siunčia galingus signalus visam organizmui. Tai priminimas, kad kiekvienas žingsnis, kiekviena treniruotė yra svarbi, jei norime kuo geriau pasirūpinti savo sveikata.“
Žinoma, tyrimas turi ir apribojimų: kraujo serumo poveikis buvo tiriamas tik laboratorijoje auginamose vėžio ląstelėse, o ne žmonėms, be to, buvo vertinamas tik trumpalaikis vienos treniruotės efektas.
Vis dėlto gauti rezultatai pakankamai viltingi, kad būtų galima manyti: trumpi, bet intensyvūs fizinio krūvio protrūkiai – arba vaistai, galintys sukelti panašų biologinį efektą – ateityje gali tapti perspektyvia priemone lėtinant storosios žarnos vėžį.
Jungtinėse Valstijose kasmet nustatoma daugiau kaip 100 000 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir daugiau nei 50 000 mirčių nuo šios ligos. Kolorektalinis vėžys (apimantis storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžį) šiuo metu yra antra dažniausia mirties nuo vėžio priežastis šalyje.
„Ateityje šios įžvalgos gali padėti sukurti naujus gydymo metodus, kurie imituotų naudingą fizinio krūvio poveikį ląstelių DNR taisymui ir energijos apykaitai“, – teigia Orendžas.

