Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Milijonų vertas sprendimas: sužinokite, kaip viena šalis rado išeitį, kurios nepavyko niekam kitam
Pasaulis

Milijonų vertas sprendimas: sužinokite, kaip viena šalis rado išeitį, kurios nepavyko niekam kitam

Paskelbė
Jonas Vainius
2026-01-20, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
2 min. skaitymo
a red bridge over a body of water

Europoje iškilo vienas neįprasčiausių ir brangiausių pastarųjų metų infrastruktūros objektų – Pelješaco tiltas Kroatijoje. Jo statyba kainavo apie 420 milijonų eurų.

Šis statinys buvo pastatytas tam, kad sujungtų Kroatijos teritoriją, aplenkiant kitos valstybės žemę, ir taip palengvintų judėjimą Europos Sąjungos viduje.

Po Jugoslavijos žlugimo 1990 m. Kroatijai atiteko daugiau nei 1800 kilometrų Adrijos jūros pakrantės. Tačiau Bosnija ir Hercegovina išsaugojo siaurą, maždaug 20 kilometrų pločio išėjimą prie jūros ties Neumo miestu. Būtent ši teritorija faktiškai padalijo Kroatiją į dvi dalis – tarp Splito ir Dubrovniko.

Bet kokiai kelionei sausuma šiame ruože buvo būtina kirsti dvi tarptautines sienas vos per kelis kilometrus, o augant turizmui tai tapo rimta problema.

ES ir Šengenas problemą dar paaštrino

2013 m. Kroatijai įstojus į Europos Sąjungą, o 2023 m. – į Šengeno erdvę, sienų kontrolė dar labiau sugriežtėjo. Keliautojams tekdavo iš eilės pereiti tris patikras, todėl vasarą kelyje į Dubrovniką nusidriekdavo kelias valandas trunkančios automobilių spūstys.

Siekdama kartą ir visiems laikams išspręsti šią problemą, Kroatija nusprendė pastatyti beveik 2,4 kilometro ilgio tiltą, kuris visiškai aplenktų Bosnijos ir Hercegovinos teritoriją.

2017 m. Europos Komisija projektui skyrė 357 milijonus eurų – ši suma padengė apie 85 procentus visos projekto vertės. Bendra tilto ir jam reikalingos infrastruktūros statybos kaina siekė apie 420 milijonų eurų.

Pagrindiniu rangovu tapo Kinijos bendrovė „China Road and Bridge Corporation“, pasiūliusi maždaug 280 milijonų eurų kainą už pagrindinius statybos darbus.

Red metal bridge structure against a cloudy sky.

Tiltas, pakeitęs turistinį žemėlapį

Iki 2025 m. vasaros Pelješaco tiltą buvo kirtę daugiau kaip 7 milijonai automobilių. Piko turistiniais mėnesiais jis tapo pagrindine arterija kelyje į vieną populiariausių Europos kurortų – Dubrovniką.

Šiandien Pelješaco tiltas vadinamas ne tik inžineriniu, bet ir politiniu bei ekonominiu Europos Sąjungos simboliu. Jis demonstruoja, kaip šimtus milijonų eurų kainuojanti infrastruktūra gali padėti įveikti sudėtingų sienų, istorijos ir geografijos padarinius ir tiesiogine šio žodžio prasme sujungti šalį į vientisą visumą.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame perskaityti

Žmonės parduotuvėje. ELTA / Tomas Vinickas
Įdomybės

Apie šiuos įspūdingus pelnus kalbama per mažai: vos keli centai iš jūsų kišenės virsta milijonais

Aurimas Kavaliūnas
2026-02-16
Giatanas Nausėda. ELTA / Andrius Ufartas
Lietuva

Griežtas Nausėdos vertinimas: Rusijos retorika apie taiką prasilenkia su realybe

Povilas Meškonis
2026-02-16
Pasaulis

Prancūzija apie Putiną: neatmetamas biologinių ginklų panaudojimo scenarijus

Karolis Vaickus
2026-02-16
Sankcijos Rusijai. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Sulėtėjus ekonomikos augimui, Rusijoje sumažinta palūkanų norma

Karolis Vaickus
2026-02-16
concert photos
Renginiai

Laisvės ribos ar saugumo sprendimas? Teismas tarė galutinį žodį dėl Morgeršterno

Povilas Meškonis
2026-02-16
Automobiliai

Milžiniški „Stellantis” nuostoliai: planuoja obligacijų emisiją ir keičia elektromobilių strategiją

Arnas Pociūnas
2026-02-16

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pramogos

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?