Neseniai atrastas paslaptingas dangaus objektas gali padėti atskleisti vieną didžiausių kosmoso mįslių – tamsiąją materiją. Astronomai, tikėtina, aptiko iki šiol nežinotą objektą, pavadintą „Cloud‑9“. Manoma, kad jis gali suteikti naujų svarbių užuominų apie tamsiąją materiją – paslaptingąją medžiagą, kuri formuoja Visatą ir suteikia jai struktūrą.
Mokslininkams dar niekada nepavyko tiesiogiai stebėti tamsiosios materijos. Ši neįprasta medžiaga neskleidžia šviesos, tačiau, kaip manoma, sudaro apie 85 % visos Visatos materijos. Ji aptinkama tik pagal savo gravitacinį poveikį matomai medžiagai ir kosminiams objektams.
Naujo tyrimo, publikuoto žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, duomenimis, „Cloud‑9“ laikomas tamsiosios materijos debesimi. Manoma, kad tai gali būti nuo ankstyvųjų galaktikų formavimosi etapų likęs struktūrinis vienetas, susiformavęs, kai Visata dar tik kūrėsi.
Naujausi kosminio teleskopo „Hubble“ stebėjimai parodė, kad „Cloud‑9“ visiškai neturi žvaigždžių. Dėl to, priešingai nei įprastos galaktikos, šis objektas yra tamsus. Jį būtų galima supainioti su labai blausia nykštukine galaktika arba nedidele galaktika, sudaryta iš keleto milijardų žvaigždžių. Toks žvaigždžių skaičius yra labai mažas, palyginti su mūsų Paukščių Taku, kuriame yra šimtai milijardų žvaigždžių.
Tyrėjų komanda pažymi, kad „Cloud‑9“ dar gali virsti galaktika. Jei objektas sukaups daugiau masės, jame esančios dujos gali subyrėti ir susiskaidyti, sudarydamos sąlygas susiformuoti žvaigždėms. Tokiu atveju „Cloud‑9“ taptų vėlyvojo „žydėjimo“ galaktika – vėliau susiformavusia, bet vis tiek pilnaverte galaktine sistema.
„Šis debesis yra langas į tamsiąją Visatą. Teoriškai žinome, kad didžiąją Visatos masės dalį sudaro tamsioji materija, tačiau ją labai sunku aptikti, nes ji nespinduliuoja šviesos. ‘Cloud‑9’ suteikia retą galimybę pamatyti debesį, kuriame vyrauja tamsioji materija“, – aiškina vienas tyrimo bendraautorių Endrius Foksas, Baltimorėje veikiančio Kosminio teleskopo mokslo instituto astronomas.
Pagal vieną iš teorijų, tamsioji materija atsirado iš karto po Didžiojo sprogimo, kuris prieš maždaug 13,8 mlrd. metų sukūrė Visatą. Manoma, kad ji gali sudaryti kosminius debesis, kurie niekada nesukaupė pakankamai dujų, kad juose susiformuotų žvaigždės.
„Cloud‑9“ pirmą kartą buvo aptiktas prieš trejus metus, tiriant vandenilio dujas netoli galaktikos Messier 94. Stebėjimams buvo naudojamas penkių šimtų metrų apertūros sferinis radijo teleskopas FAST, esantis Kinijos Guidžou provincijoje.
Šis objektas pavadintas „Cloud‑9“, nes tai devintasis dujų debesis, rastas netoli spiralės formos galaktikos Messier 94 pakraščių. Nedideli dujų struktūros iškraipymai rodo galimą sąveiką tarp debesies ir galaktikos, leidžiančią manyti, kad šis objektas nėra visiškai izoliuotas nuo aplinkos.
Numatoma, kad būsimi stebėjimai ir panašių objektų, kaip „Cloud‑9“, atradimai leis geriau suprasti tamsiąją materiją, galaktikų formavimosi ir evoliucijos procesus bei ankstyvąją Visatos istoriją.
Tamsioji materija: naujausi atradimai
Visai neseniai mokslininkams pavyko gauti pirmąjį istorijoje tiesioginį tamsiosios materijos egzistavimo įrodymą. Tai – galingas spinduliavimas, fiksuojamas aplink mūsų galaktiką, Paukščių Taką, kurio savybės atitinka iš tamsiosios materijos sąveikų kylančių procesų modelius.
Be to, astronomams pirmą kartą pavyko stebėti erdvėlaikio svyravimus prie vadinamosios „tamsiosios skylės“ – vieno sudėtingiausių kosminių reiškinių, kuriuos šiuo metu galima užfiksuoti. Tyrėjai stebėjo, kaip žvaigždė buvo sunaikinta jai ekstremaliai priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, o šio proceso metu užfiksuoti signalai suteikė naujų žinių apie tamsiosios materijos pasiskirstymą ir elgseną ekstremaliomis gravitacijos sąlygomis.
