Bulvės daugeliui yra kasdienis garnyras ir įprastas virtuvės pagrindas, todėl dažnai jos pasūdomos net automatiškai. Atrodo, kad be druskos bulvės neturi skonio, tačiau taip yra ne dėl pačių bulvių, o dėl įpročio.
Vis dažniau kalbama apie druskos ribojimą dėl širdies ir kraujagyslių sveikatos, bet tai nereiškia, kad reikia atsisakyti mėgstamų patiekalų. Tinkamai paruoštos bulvės gali būti skanios ir be druskos, jei jų skonį išryškinsite žolelėmis, prieskoniais ir keliais paprastais triukais.
Pagrindinė idėja paprasta – vietoje druskos sukurti aromatą. Bulvės ypač gerai sugeria kvapus, todėl net keli prieskoniai puode gali padaryti didelį skirtumą. Svarbu ne „apkrauti“ patiekalą, o pabrėžti natūralų bulvių salstelėjimą ir jų tekstūrą.
Vietoje druskos bulvėms ypač tinka lauro lapai, kvapnieji pipirai, juodieji pipirai, rozmarinas, raudonėlis, bazilikas, taip pat švieži krapai ir petražolės. Šie priedai suteikia bulvėms šiltą, sodrų aromatą ir padeda skoniui atsiskleisti be papildomo sūrumo.
Labai verta prisiminti ir svogūną. Net keli stambesni svogūno gabaliukai, įdėti virimo pradžioje, suteikia subtilų salstelėjusį poskonį ir padaro bulvių skonį „pilnesnį“. Jeigu norisi dar daugiau gylio, galima pridėti gabalėlį morkos, poro, saliero ar petražolės šaknies.
Dar viena gudrybė – virimo pabaigoje įberti žiupsnelį ciberžolės. Ji suteikia švelnią auksinę spalvą ir labai lengvą, malonų prieskonio foną, kuris ypač gražiai dera su žalumynais.
Kad bulvės netaptų vandeningos, naudinga jas dėti ne į šaltą, o į jau verdantį vandenį. Taip jos geriau išlaiko struktūrą, tolygiau išverda ir išlieka maloniai tvirtos.
Jeigu norisi dar sodresnės, „kremiškesnės“ tekstūros be druskos, galima panaudoti pieną. Įpylus jo virimo pabaigoje, bulvės įgauna švelnesnį skonį ir minkštumą, o nedidelis sviesto gabalėlis suteikia apvalumo, tačiau nereikalauja nei padažų, nei didelio riebalų kiekio.
Apytikslės proporcijos gali būti tokios: 1 litrui vandens – apie 1 kg bulvių, vienas nedidelis svogūnas, 1–2 lauro lapai, kelios kvapniųjų ir juodųjų pipirų uogos, šakelė rozmarino, o virimo pabaigoje – krapai ar petražolės. Likus kelioms minutėms iki virimo pabaigos galima įpilti apie 250 ml pieno, įdėti mažą sviesto gabalėlį ir, jei norisi, žiupsnelį ciberžolės. Tuomet bulves nukošti ir išimti prieskonius.
Tokios bulvės būna kvapnios, minkštos, švelnios ir tikrai skanios net be druskos. Kiekvieną kartą galima keisti prieskonių derinius, kad skonis nepabostų ir vis atsirastų naujų niuansų.
