„TikTok“ platformoje pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją dešimtajam dešimtmečiui ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja.
Šis fenomenas vėl atgaivino fizinių detalių žavesį – jaunimas mėgaujasi klaviatūros spragsėjimu, po nykščiu slystančiu valdymo rutuliuku ir pasiilgta atlenkiamų modelių elegancija.
„Šiuolaikinis jaunimas senuose įrenginiuose įžvelgia ypatingą retro aurą, kuri puikiai dera su vėl madingomis vinilinėmis plokštelėmis, juostine fotografija ar CD grotuvais. Panašu, kad vartotojai tiesiog pavargo nuo nuolatinio informacinio triukšmo ir poreikio visada būti pasiekiamiems. Tokie telefonai kaip „BlackBerry“ primena laikus, kai technologijos buvo tik patogus įrankis konkrečiam tikslui pasiekti, o ne viso gyvenimo centras“, – sako Jonas Puodžius, „Telia“ telefonų kategorijos vadovas.
Romantizuoja nepatirtą praeitį
Jaunimo polinkį idealizuoti praeitį psichologai vadina anemoija – tai jausmas, kai jaučiama nostalgija laikotarpiui, kurio pats žmogus niekada nėra patyręs. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai: 2025 m. atliktas vartotojų elgsenos ir nostalgijos rinkodaros tyrimas atskleidė, kad net 72 proc. Z kartos atstovų palankiau vertina prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje ar produktuose naudoja nostalginius elementus, retro dizainą ar senų technologijų estetiką.
Be to, nostalgiją žadinantis turinys socialiniuose tinkluose generuoja apie 43 proc. didesnį įsitraukimą nei neutralus turinys. Tai rodo stiprų emocinį šios kartos ryšį su praeities estetika, nors jie patys to laikmečio ir nepatyrė.
„Z kartai, kuri yra labiausiai įsitraukusi į skaitmeninį pasaulį ir dėl to labiausiai nuo jo pavargusi, dešimtojo dešimtmečio technologijos tampa maišto forma prieš algoritmų valdomą realybę. Jaunimas vis dažniau ieško būdų riboti laiką prie ekranų, o seni mygtukiniai telefonai tam puikiai tinka. Be to, taktiliniai pojūčiai, tokie kaip mygtukų spaudymas, suteikia realumo ir kontrolės įspūdį, kurio trūksta steriliame liečiamų ekranų pasaulyje“, – aiškina J. Puodžius.
Kodėl šiandien visi telefonai atrodo taip pat?
Anksčiau technologiniai ribojimai gamintojus vertė kurti labai skirtingus įrenginius. Vieni modeliai buvo skirti verslo vartotojams, kiti pasižymėjo išskirtinėmis muzikos atkūrimo galimybėmis, o treti stebino savo kompaktiškumu.
Pasak „Telia“ telefonų kategorijos vadovo, situaciją iš esmės pakeitė 2007 m. Steve’o Jobso pristatytas pirmasis „iPhone“. Šis įrenginys sukretė rinką ir įvedė naują standartą – didelis liečiamas ekranas tapo pagrindiniu vartotojų lūkesčiu. Perėjimas prie šio formato suvienodino dizainą, nes ekranas ir programėlės tapo svarbesni už patį korpusą.
„Kai pagrindinė telefono funkcija tapo prieiga prie interneto ir programėlių, pats įrenginio dizainas atsidūrė antrame plane – dabar jis turi tarnauti ekranui. O anksčiau telefonas buvo stiliaus detalė su savita forma. Šiandien jis liko tiesiog funkcionalus stačiakampis, kurio išvaizdą lemia siekis suteikti kuo daugiau vietos vaizdo turiniui ir užtikrinti kuo patogesnį naršymą“, – pažymi J. Puodžius.
Milžinų klaidos ir prarasta baterijų galia
Dalis rinkos senbuvių, tokių kaip „Nokia“ ar „BlackBerry“, nesugebėjo laiku prisitaikyti prie prasidėjusios programėlių eros. Jie per ilgai laikėsi pasenusių operacinių sistemų ir iki paskutinės akimirkos bandė įrodyti, kad fiziniai mygtukai yra būtini. Tačiau technologinė evoliucija negrįžtamai pakeitė žmonių įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau stebuklu atrodę infraraudonųjų spindulių duomenų perdavimai šiandien yra visiškai neaktualūs – juos pakeitė „Bluetooth“, „Wi‑Fi“ ir mobilusis internetas.
Pasikeitė ir požiūris į praktiškumą. Gamintojai atsisakė vartotojams patogių keičiamų baterijų, siekdami plonesnio dizaino, didesnio atsparumo vandeniui ir geresnės įrenginių kontrolės.
„Šiuolaikiniai flagmanai stebina savo galimybėmis, tačiau baterijos ištvermės kovoje legendinė „Nokia 3310“ vis dar lieka neįveikiama – jos energijos pakakdavo visai savaitei. Žinoma, daugiausia todėl, kad tuomet telefono funkcijos buvo minimalios ir joms paprasčiausiai reikėjo mažiau energijos“, – šypteli J. Puodžius.
Ar žaismingumas sugrįš į mūsų kišenes?
Šiandien rinkoje dominuoja vos keli gigantai, o bandymai grąžinti įrenginiams žaismingumą per lankstomus ekranus vis dar išlieka nišiniai. Gamintojai, siekdami išlaikyti lankstomų modelių kompaktiškumą, dažnai priversti aukoti baterijos talpą ar kamerų kokybę. Be to, vartotojai vis dar skeptiškai vertina ekrano lenkimo žymes ir pačios technologijos patikimumą.
„Mygtukinių telefonų pardavimai kasmet mažėja, nes net ir garbaus amžiaus žmonės pamažu renkasi išmaniuosius įrenginius. Vis dėlto retro technologijų banga rodo, kad žmonės pasiilgo įrenginių, kurie turėjo ryškų charakterį ir leido patiems valdyti savo laiką“, – mintimis dalijasi J. Puodžius.
