Šiuolaikinėje mityboje vis daugiau vietos užima pramoniniu būdu pagaminti produktai – dešros, dešrelės, rūkytos mėsos gaminiai, paruošti pusgaminiai, ilgai negendantys kepiniai ar saldūs gėrimai. Patogumas ir ilgas galiojimo laikas dažnai pasiekiami naudojant įvairius konservantus. Vis dėlto vis dažniau moksliniai tyrimai rodo, kad dalis šių medžiagų gali būti susijusios su rimtomis sveikatos problemomis.
Nauji didelės apimties stebimieji tyrimai leidžia manyti, kad tam tikri plačiai paplitę maisto konservantai gali didinti kai kurių vėžio formų ir 2 tipo diabeto riziką. Nors šie rezultatai dar nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio, jie yra svarbus signalas atidžiau vertinti tai, ką kasdien dedame į lėkštę, ir dažniau rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą.
Vartojant kai kuriuos maistinius konservantus, plačiai naudojamus pramoniniuose produktuose, gali būti susiję su padidėjusia onkologinių ligų ir 2 tipo diabeto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie ilgalaikes vartojimo tendencijas ir jų galimą poveikį sveikatai.
Konservantai, siejami su padidėjusia vėžio rizika
Pirmasis aptariamas didelės apimties tyrimas atskleidė daugkartinį ryšį tarp tam tikrų konservantų ir bendros vėžio rizikos, taip pat krūties ir prostatos vėžio rizikos. Ypač išskirti nitritai ir nitratai – medžiagos, plačiai naudojamos gaminant šoninę, kumpį, dešras, dešreles ir kitus perdirbtos mėsos gaminius.
Ryšys tarp natrio nitrito ir prostatos vėžio buvo vienas ryškiausių. Tyrėjų duomenimis, šio konservanto vartojimas siejamas su maždaug trečdaliu padidėjusia prostatos vėžio išsivystymo rizika. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai yra vidutinis rizikos padidėjimas. Palyginimui, reguliarus rūkymas plaučių vėžio riziką padidina daugiau nei penkiolika kartų, todėl vertinant šiuos skaičius svarbu išlikti objektyviems ir nepanikuoti.
Konservantai ir 2 tipo diabeto rizika
Antrasis tyrimas daugiausia dėmesio skyrė ryšiui tarp maisto priedų ir 2 tipo diabeto. Ypač išskirtas kalio sorbatas – konservantas, naudojamas siekiant apsaugoti maisto produktus ir gėrimus nuo pelėsio ir bakterijų atsiradimo. Ši medžiaga dažnai aptinkama ilgiau galiojančiuose kepiniuose, desertuose, gėrimuose, kai kuriuose padažuose ir kituose pramoniniuose gaminiuose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kalio sorbato vartojimas buvo susijęs su dvigubai didesne 2 tipo diabeto rizika. Tai kelia papildomų klausimų dėl ilgalaikio šio konservanto poveikio angliavandenių apykaitai, insulino jautrumui ir medžiagų apykaitos sveikatai apskritai.
Tyrimų pagrindas: „NutriNet-Santé“ projektas
Abiejų minėtų tyrimų išvados paremtos plataus masto moksliniu projektu „NutriNet-Santé“. Šiame tyrime daugiau kaip 100 tūkstančių Prancūzijos gyventojų ilgą laiką reguliariai pildė išsamias anketas apie savo mitybą, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Tokia duomenų bazė leidžia tyrėjams analizuoti maisto produktų ir atskirų maisto priedų vartojimo tendencijas bei ieškoti sąsajų su įvairių ligų išsivystymu.
Nors tai yra stebimieji, o ne eksperimentiniai tyrimai, jų apimtis ir trukmė suteikia svarbios informacijos apie galimą ilgalaikį tam tikrų maisto komponentų poveikį žmogaus organizmui.
Ką rekomenduoja mokslininkai?
Tyrimų autoriai pabrėžia, kad maisto produktų su konservantais vartojimas dar nereiškia, jog žmogus būtinai susirgs vėžiu ar diabetu. Rizika dažniausiai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, genetikos, kitų sveikatos veiksnių ir nuo to, kaip dažnai bei kokiais kiekiais vartojami tokie produktai.
Vis dėlto ekspertai rekomenduoja riboti stipriai perdirbtų maisto produktų su konservantais kiekį racione ir, kiek įmanoma, teikti pirmenybę maistui, kuriam taikyta minimali technologinio apdorojimo apimtis. Tai reiškia dažniau rinktis šviežią mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, ankštinius augalus, nesaldintus pieno produktus, pilno grūdo gaminius ir namuose ruoštą maistą.
Taip pat jau seniai žinoma, kad kai kurie veiksniai, tokie kaip perdirbtos mėsos gaminių ir alkoholio vartojimas, yra susiję su padidėjusia onkologinių ligų rizika. Nauji duomenys apie konservantus papildo bendrą paveikslą ir rodo, kad svarbu vertinti ne tik bendrą kalorijų kiekį ar riebalų procentą, bet ir sudedamąsias maisto dalis bei priedus.
Ar atsiras įspėjimai ant pakuočių?
Ekspertai pabrėžia, kad stebimieji tyrimai negali galutinai įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp tam tikrų konservantų ir ligų išsivystymo. Tokie tyrimai leidžia įtarti ryšį ir skatina atlikti tolesnius, labiau kontroliuojamus mokslinius darbus.
Jei ateityje nauji tyrimai patvirtins gautus rezultatus, tikėtina, kad maisto produktai, kuriuose yra nitratų ir nitritų, galėtų būti pažymėti specialiais įspėjimais dėl galimos žalos sveikatai. Tai būtų panašu į dabar taikomus įspėjimus ant tabako gaminių ar alkoholio pakuočių, nors tiksli žymėjimo forma ir griežtumas priklausytų nuo būsimų reguliavimo sprendimų ir mokslinio sutarimo.
Kol kas vartotojams patariama sąmoningai skaityti produktų etiketes, atkreipti dėmesį į sudėtį, riboti itin perdirbtų gaminių vartojimą ir stengtis, kad kasdienė mityba būtų kuo įvairesnė, subalansuota ir paremta natūraliais, mažai apdorotais produktais.
