Tešlą minkyti reikia trumpai – tik tiek, kad ingredientai susijungtų į vientisą masę. Tuomet iš karto formuokite kukulaičius ar kopytka: nepalikite tešlos stovėti, nes ji greitai ima minkštėti ir „leisti“ drėgmę.
Formuojant svarbu neperkrauti darbo paviršiaus miltais. Jei tešla paruošta teisingai, ji bus švelni, nelips prie rankų, tačiau nebus ir kieta. Per didelis miltų kiekis ant stalo gali pakeisti proporcijas ir neigiamai paveikti galutinę gaminio tekstūrą.
Virimas – dar viena dažna klaida
Knedlius ir kopytka reikia virti ne intensyviai burbuliuojančiame, o lengvai verdančiame vandenyje. Staigus, labai stiprus virimas gali deformuoti gaminius arba net išplauti dalį krakmolo, dėl ko jie tampa vandeningi.
Kukulaičius dėkite tik į gerai pasūdytą vandenį ir iškart nemaišykite – leiskite jiems patiems iškilti į paviršių. Kai jie iškyla, virkite dar 1–2 minutes ir išgriebkite kiaurasamčiu. Per ilgas virimas taip pat kenkia: gaminiai praranda formą ir tampa „pavargę“.

Trumpas restorano lygio rezultato kontrolinis sąrašas
- rinkitės miltingas (C tipo) bulves;
- trinkite bulves dar šiltas;
- dėkite minimalų miltų kiekį;
- neminkykite tešlos ilgai;
- virkite švelniai, ne per stipriai.
Laikantis šių principų, bulviniai kukulaičiai ir kopytka bus purūs, minkšti, elastingi ir primins tuos, kurie patiekiami geruose restoranuose. Dažniausiai sėkmę lemia ne sudėtingos technikos, o paprasti, bet tiksliai taikomi pagrindai.

