Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sutelkti JAV galią Vakarų pusrutulyje žymi sąmoningą atsitraukimą nuo ilgamečio Amerikos kaip pasaulinės supervalstybės vaidmens, o tai brangiai kainuos jai pačiai ir tik padidins nestabilumą visame pasaulyje, savo straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ rašo Gabrielius Landsbergis.
Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, naujoji JAV geopolitinė strategija rodo neišprovokuotą ir nebylų pritarimą pasaulio padalijimui į regionines įtakos sferas. Šiuo geopolitiniu persiorientavimu Amerika įteisina Rusijos ir Kinijos imperines ambicijas, griauna santykius su ilgametėmis sąjungininkėmis, o priešininkėms signalizuoja silpnumą, teigia jis.
G. Landsbergis pabrėžia, kad JAV ilgą laiką buvo visame pasaulyje dominuojanti supervalstybė su daugybe sąjungininkių, milžiniška įtaka ir karine galia.
„Vienas prezidento žodis, ir JAV sparnuotoji raketa pataikys (centimetrų tikslumu į taikinį – ELTA) bet kurioje šalyje. Vienas galvos linktelėjimas, ir tūkstančiai įspūdingai ginkluotų karių bus nuplukdyti ar nuskraidinti per bet kurį vandenyną“, – apie JAV karinę galią trečiadienį paskelbtame straipsnyje rašo jis.
G. Landsbergio teigimu, Amerikos gebėjimas sutelkti šimtus tūkstančių karių, lėktuvų, tankų ir laivų bet kurioje pasaulio vietoje yra didžiulė galia, ypač kai ji panaudojama koordinuojant veiksmus su daugybe lojalių sąjungininkų.
„Dėl šio tikrai pasaulinės įtakos, Jungtinės Valstijos gali vykdyti operacijas bet kuriame pusrutulyje nesusidurdamos su reikšmingu regioninių galių pasipriešinimu“, – pabrėžia jis.
Ši galia, pasak G. Landsbergio, padėjo JAV įgyvendinti savo pasaulinius interesus, įskaitant dolerio pagrindu veikiančią, stabilią finansų sistemą, atviras jūras visame pasaulyje komercinei ir karinei laivybai, prieigą prie strateginių išteklių bet kurioje pasaulio vietoje ir pan.
„Tai buvo atidžiai valdoma ir rafinuota kietosios galios, „minkštojo“ įtikinėjimo ir kruopščiai puoselėjamų institucijų sistema – realizmas ir idealizmo mišinys“, – apibendrina G. Landsbergis.
JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai Venesueloje, kartu su neseniai paskelbta Nacionaline saugumo strategija, pasak G. Landsbergio, signalizuoja staigų ir sąmoningą atsitraukimą iš pasaulinės supervalstybės pozicijų.
„Trumpas tiesiog perima tą pačią įtakos sferomis grįstą pasaulėžiūrą, kurią ilgą laiką propagavo Rusija ir Kinija“, – rašo jis.
Įspėja apie įteisinamas Putino ir Jinpingo imperinės ambicijos
G. Landsbergio teigimu, nors Ukrainą užpuolusios Rusijos ir planų dėl Taivano neslepiančios Kinijos veiksmai rodo, kad Baltųjų rūmų leidimo jos anaiptol nelaukia, tačiau toks JAV prezidento elgesys įteisina Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo imperines ambicijas.
„Jie (D. Trumpo – ELTA) pareiškimus vertins kaip neišprovokuotą, nebylų pritarimą „daugiapoliariškumo“ naratyvui, kurį jie propaguoja jau dešimtmečius – idėjai apie kelis galios centrus, kurių kiekvienas dominuojan savo regione. Trumpo naujoji (vieno – ELTA) pusrutulio strategija bus vertinama kaip ne daugiau nei pasidavimas ilgalaikiam JAV priešininkių siekiui sulaužyti JAV hegemoniją (…) Putinui ir Xi nebereikia slėpti savo agresyvių imperinių ambicijų (…) Jie traktuos Trumpo JAV prioritetų susiaurinimą kaip pasitraukimą – iš esmės, žalią šviesą judėti greičiau ir ne taip atsargiai“, – teigia jis.
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, šis JAV geopolitinės strategijos pokytis anaiptol nepadidins saugumo nei Vakarų, nei Rytų pusrutulyje.
G. Landsbergis išskiria dvi papildomas geopolitines pasekmes, kurias, tikėtina, nulems D. Trumpo veiksmai „savajame“ pusrutulyje. Pirmoji – tolesnis santykių blogėjimas su artimiausiomis sąjungininkėms, kuris gali ypač paspartėti JAV prezidentui nusprendus agresyviais veiksmais perimti Grenlandijos kontrolę.
„Po šito buvusios sąjungininkės taip pat aktyviai nebegins senosios hegemonijos interesų, kaip kadaise“, – rašo G. Landsbergis.
Antroji pasekmė, anot jo, yra JAV silpnumo pademonstravimas.
„Šis pasitraukimas, užmaskuotas daugybe kalbų apie strateginę konsolidaciją ir jėgos atkūrimą, signalizuoja priešininkėms, kad dominuojanti pasaulinė galia galbūt yra silpna, sužeista ir nesugebanti išlaikyti savo globalios pozicijos“, – pažymi jis.
Šiuo ėjimu, pasak jo, D. Trumpo Jungtinės Valstijos ne konsoliduoja galią, o prisikuria sau strateginių problemų, kurios ateityje Amerikai gali brangiai kainuoti.
„Kaina, kurią tektų vėliau sumokėti, norint atgauti tai, ką Trumpas šiuo metu išmeta už borto – pavyzdžiui, norint atkurti aljansus ir globalią poziciją, kuri padėtų nugalėti supervalstybių konflikte ateityje – bus nepalyginamai didesnė nei ta, kurią reikėtų sumokėti siekiant išsaugoti esamą Vašingtono įtaką ir galią“, – reziumuoja G. Landsbergis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
