Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto mano, kad net jeigu JAV imtųsi įgyvendinti agresyvią politiką Grenlandijos klausimu, tai neturi lemti NATO griūties, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
„Paimkime NATO į Europos rankas arba pabandykime išlošti laiko tikėdamiesi, kad kas nors pasikeis Jungtinėse Valstijose“, – interviu Suomijos TV kanalui MTV sakė jis.
Pasak S. Niinisto, jeigu JAV pultų Grenlandiją, taip pat galima būtų išbandyti, ar veikia Europos Sąjungos (ES) savitarpio pagalbos susitarimas, numatytas Lisabonos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje.
Rengiama Europos gynybos ataskaita
S. Niinisto pirmininkauja darbo grupei, kuri rengia ataskaitą apie tai, kaip Europa galėtų užtikrinti savo pačios gynybą nedalyvaujant JAV. Ataskaitą ruošia keli aukšto lygio ekspertai iš skirtingų šalių.
Šį dokumentą paskelbs Briuselyje veikiantis Europos politikos studijų centras (CEPS).
„Yle“ teigimu, kai ataskaita bus baigta (greičiausiai kovo mėnesį), bus keliamas klausimas dėl bendros Europos kariuomenės kūrimo.
Buvęs Suomijos prezidentas teigia, kad šios ataskaitos reikia kuo skubiau, ir tikisi, jog Europos valstybės labai rimtai atsižvelgs į joje pateiktas rekomendacijas.
S. Niinisto Suomijos prezidentu buvo dvi kadencijas, 2012–2024 m., o jo prezidentavimo metu šalis prisijungė prie NATO.
Kaip skelbta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaruoju met nuolat kartoja, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip turėtų aneksuoti Grenlandiją. Trečiadienį, Danijos ir Grenlandijos atstovai Baltuosiuose rūmuose susitiko su D. Trumpo administracija, siekdami ją atkalbėti nuo tokių planų.
Po susitikimo D. Trumpas pakartojo, kad JAV reikia Grenlandijos. Prieš tai jis kelis kartus yra sakęs, kad jis neatmeta karinio sprendimo siekiant šio tikslo.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
