Šiais metais miškingose vietovėse „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja požeminiais kabeliais pakeisti 700 km elektros tiekimo oro linijų. Pasak ministro Žygimanto Vaičiūno, tai yra daug tvaresnis sprendimas, kuris gali užtikrinti tiekimą net sudėtingomis oro sąlygomis.
„2025 m. buvo 100 proc. pasiektas rezultatas, kurio buvo užsibrėžta – sukabeliuota 367 km, o 2026 m. nuspręsta kabeliavimo tempus triskart paspartinti. Šių metų tikslas gana ambicingas – per metus turi būti sukabeliuotas 700 km atstumas“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Tai yra pats tvariausias sprendimas ir jis užtikrina tiekimo saugumą gyventojams. Dažnai kalbame apie atsinaujinančios energetikos pasiekimus ir kitus tikslus, tačiau reikia nepamiršti ir kabeliavimo, kuris padaro labai didelį poveikį gyventojams. Liepos mėnesį per audrą šimtai tūkstančių gyventojų neteko elektros energijos tiekimo ir į tai reikia žiūrėti rimtai. Atsakymas į šią problemą – kabeliavimas“, – tikino ministras.
Anot jo, nors prioritetas elektros linijų kabeliavimui yra ženkliai padidintas, tai ESO ar vartotojams papildomai nekainuos – projektai finansuojami iš atrastų papildomų šaltinių.
„Svarbu pastebėti, kad tempai nėra didinami papildomai iš ESO piniginės, bet surandami kiti finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos (ES) finansavimas, Klimato kaitos ir kitos programos. Tai yra nauda ir miškui, ir gyventojams duos didžiulę tiekimo saugumo naudą, tačiau papildomai nieko nekainuos“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Vaičiūnas: 2025 m. kabeliavimo darbai kainavo apie 40 mln.
Pasak energetikos ministro, šiemet sukabeliavus 700 km ruožą, tolimesniais metais planuojama sukabeliuoti po 500 km, tačiau neatmetama, kad jei atsirastų papildomas finansavimas – skaičius galėtų būti didinamas. Jo teigimu, 2025 m. sukabeliuoti 367 km kainavo apie 40 mln. eurų.
„Yra dar erdvės tuos kilometrus didinti jei būtų finansavimas. 2025 m. darbai, susumavus visus šaltinius kainavo apie 40 mln. eurų, tiesa, ESO dalis siekė tik 16 mln. eurų. (…) Kai mastelis didesnis, kiekvieno kilometro kaina yra pigesnė, tad kiek žinau, operatorius džiaugiasi, kad jam pavyko kabeliavimo darbus nupirkti pigiau nei anksčiau ir tikiu, kad kaina išliko konkurencinga“, – aiškino Vyriausybės narys.
ESO teigimu, kabeliavimo tempas buvo paspartintas būtent Energetikos ministerijos iniciatyva – darbai turėtų vykti triskart greičiau nei planuota anksčiau ir artimiausiu metu patikimesnis elektros energijos tiekimas bus užtikrintas ketvirčiui milijono klientų.
ESO: per ketverius metus tinklo patikimumas padidės trečdaliu
Kaip teigia ESO vadovas Renaldas Radvila, kabeliuojant yra išskirtinai dirbama su miškingomis teritorijomis. Per artimiausius keturis metus operatorius ketina sukabeliuoti 2 tūkst. šiuo metu oru einančių elektros linijų, tad tinklo patikimumas padidės maždaug trečdaliu.
„Orientuojamės į miškingas teritorijas, kadangi 80 proc. visų tinklo pažeidimų yra susiję su augalija – ant laidų krentantys medžiai ir šakos. Kabeliavimas turbūt yra ta teisingiausia priemonė, kadangi tinklo patikimumas yra užtikrinamas ir žala gamtai daroma mažiausia“, – žurnalistams sakė R. Radvila.
„Turime apie 6 tūkst. km mūsų vidutinės įtampos laidų, kurie keliauja oru ir apie 2 tūkst. jų bus sukabeliuoti per artimiausius 4 metus, tad tinklo patikimumas iš esmės padidėja trečdaliu“, – tikino ESO vadovas.
Anot jo, kabeliavimo darbų prioritetas yra teikiamas toms vietovėms, kur klientai dažniausiai būna paveikti trikdžių.
„Pagrindinis faktorius, pagal kurį atrenkamos linijos kabeliavimui – paveiktų klientų skaičius. Mūsų Vilniaus rajone apžiūrėto sukabeliuoto ruožo ilgis – 760 m, bet dėl didelio gyventojų skaičiaus nutraukus šią liniją be elektros buvo likę beveik 1,4 tūkst. klientų. Investavome beveik 43 tūkst. eurų, kad ši atkarpa būtų nutiesta po žeme, o žmonės, čia veikiantis verslas daugiau nepatirtų žalos dėl stichijos padarinių tinklui“, – sako ESO vadovas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas ir ESO vadovas R. Radvila penktadienį lankėsi Vilniaus rajone, Lindiniškėse, kur kartu su Vilniaus rajono meru Robertu Duchnevičiumi apžiūrėjo 2025 m. įgyvendintą projektą – rekonstruotą 10 kV oro liniją, einančią iš Riešės transformatorių pastotės.
Pasak operatoriaus, šiuo metu dėl į požemines pakeistų oro linijų pagerėjusią energijos tiekimo kokybę jau gali jausti apie 8 tūkst. Vilniaus rajono klientų – dabar čia jau sukabeliuota beveik 17 km. Iš viso Vilniaus rajone miškingose vietovėse planuojama sukabeliuoti 129 km oro linijų, o įgyvendinus tai, teigiamą poveikį turėtų pajausti daugiau nei 40 tūkst. čia prijungtų vartotojų.
ESO duomenimis, 2023–2025 metais šie kabeliuojami oro linijų ruožai dėl lūžtančios augmenijos buvo atsijungę 155 kartus. Viena iš kabeliuojamų linijų buvo atsijungusi net 12 kartų. Į šių linijų kabeliavimą ESO kartu su papildomais finansavimo šaltiniais iš ES fondų ir Klimato kaitos programos lėšų investuos apie 10 mln. eurų.
Taip pat pastebima, kad kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimas sudarytų galimybes miško plėtrai grąžinti apie 3,9 tūkst. hektarų ploto.
Kaip skelbta anksčiau, ESO kabeliavimą prioritetizuoti ketina ir Žemaitijos regione – ten miškingose vietovėse kabelinėmis planuoja pakeisti apie 200 km oro linijų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
