Kas nutiktų, jei grožis taptų ne tik siekiamybe, bet ir liga? Naujasis serialas „Grožis“ (angl. „The Beauty“) drąsiai žengia į teritoriją, kur aukštoji mada, technologijos ir kūno siaubas susilieja į provokuojantį, vizualiai stulbinantį trilerį. Tai pasakojimas apie pasaulį, kuriame išvaizda tampa galia, o tobulumas – pavojingu ginklu.
Serialo veiksmas prasideda Paryžiuje – mados sostinėje, kur tarptautinės supermanekenės miršta paslaptingomis ir kraupiomis aplinkybėmis. Iš pradžių šios mirtys atrodo kaip pavieniai, sunkiai paaiškinami atvejai, tačiau netrukus paaiškėja, kad jos yra daug platesnio reiškinio dalis.
Tyrimą perima FTB agentai Kuperis Madsenas ir Jordanė Bennett, kuriuos vaidina Evanas Petersas ir Rebecca Hall. Kuo giliau jie kapstosi, tuo akivaizdžiau, kad tai – ne eilinė nusikaltimų byla, o grėsmė, galinti pakeisti visos visuomenės ateitį.
Virusas, tampantis ir svajone, ir košmaru
Tyrėjai aptinka seksualiniu keliu plintantį virusą, kuris žmones paverčia fiziškai tobulais – jaunais, gražiais, geidžiamais. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip išsipildžiusi svajonė, netrukus virsta košmaru. Tobulėjantis kūnas ima irti iš vidaus, o mirtis tampa neišvengiama šio „stebuklo“ pasekme.
Už viruso slypi paslaptinga ir galinga korporacija, valdoma technologijų milijardieriaus, kurį įkūnija Ashtonas Kutcheris. Jo sukurtas preparatas „Grožis“ žada amžiną jaunystę ir fizinį tobulumą, tačiau kartu tampa kontrolės priemone, leidžiančia valdyti ne tik kūnus, bet ir žmonių troškimus. Tai pasaulis, kuriame grožis virsta preke, o moralė – derybų objektu.
Stilius, kuris ir vilioja, ir atstumia
Serialo „Grožis“ vizualinis pasaulis sąmoningai kontrastingas. Blizgūs podiumai, sterilūs laboratorijų interjerai ir prabangūs viešbučiai persipina su groteskiškais kūno transformacijos vaizdais.
Serialas pasitelkia kūno siaubo estetiką ne tam, kad vien šokiruotų – fizinis baisumas čia tampa metafora mūsų visuomenės manijai dėl išvaizdos ir jaunystės. Kelionės per Paryžių, Veneciją, Romą ir Niujorką suteikia pasakojimui tarptautinį mastą ir primena, kad grožio kultas neturi sienų. Jis globalus, vienodai veikiantis tiek mados industrijos elitą, tiek paprastus žmones, svajojančius apie geresnį, „tobulesnį“ gyvenimą.
Daugiau nei pramoga
Nors serialas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dar vienas stilingas trileris, jo stiprybė slypi temose, kurias jis kelia. „Grožis“ provokuoja klausti: ar grožis šiandien nėra tapęs savotiška valiuta? Kiek esame pasirengę paaukoti – sveikatą, moralę, net gyvybę – tam, kad atitiktume visuomenės primestą idealą?
„Grožis“ – kūrinys, kuris vienu metu ir vilioja, ir atstumia. Jis ne visada patogus, kartais sąmoningai nemalonus, tačiau būtent tuo ir išsiskiria. Tai ne tik serialas apie išvaizdą, bet ir apie kainą, kurią mokame už troškimą būti tobulais.
Kūrėjai, nebijantys nepatogių temų
Serialą „Grožis“ sukūrė ir parašė Ryanas Murphy ir Matthew Hodgsonas – kūrėjai, žinomi dėl provokuojančių, vizualiai ryškių pasakojimų, nebijančių liesti nepatogių, visuomenėje giliai įsišaknijusių temų.
Ryanas Murphy išgarsėjo antologiniu siaubo serialu „Amerikietiška siaubo istorija“ (angl. „American Horror Story“), tyrinėjančiu baimes, kūno transformacijas ir visuomenės traumas, realių nusikaltimų dramatizacija „Amerikietiška nusikaltimų istorija“ (angl. „American Crime Story“), serialu „Pjūvis – siūlė“ (angl. „Nip/Tuck“) apie plastinės chirurgijos pasaulį, grožio kultą ir moralines ribas, taip pat serialais „Poza“ (angl. „Pose“) apie LGBTQ+ bendruomenę, kūną, tapatybę ir išlikimą bei „Choras“ (angl. „Glee“), nagrinėjančiu visuomenės spaudimą ir savęs priėmimą.
„Grožis“ pratęsia šias temas, perkeldamas jas į artimą ateitį, kurioje tobulumo siekis tampa ne tik apsėdimu, bet ir mirtinai pavojinga liga.
