Britų verslo bendruomenė ir Lietuvos įmonės, turinčios interesų Didžiojoje Britanijoje, yra šokiruotos dėl sprendimo nutraukti tiesioginį skrydžių maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto. Verslo organizacijos kviečia prisijungti prie viešo kreipimosi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją ir kitas institucijas, siekiant kartu su Lietuvos oro uostais (LTOU) ir Lenkijos oro linijų bendrove LOT Polish Airlines ieškoti alternatyvių sprendimų.
Vilnius–Londono Sitis kryptis 2024 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir susisiekimo ministerijos sprendimu buvo įvardyta kaip viena strategiškai svarbių. Dėl šios priežasties Susisiekimo ministerija iš valstybės biudžeto skyrė lėšų LTOU įstatinio kapitalo didinimui – 2024 m. iš viso 10 mln. eurų, siekiant užtikrinti keturių strategiškai svarbių reguliarių skrydžių maršrutų (tarp Vilniaus ir Londono Sičio, Lisabonos, Hamburgo ir Duisburgo) palaikymą.
Šios lėšos nebuvo skirtos tiesiogiai subsidijuoti skrydžių bilietus. Jos buvo nukreiptos į oro uostų rizikos pasidalijimo modelį, kad skrydžiai galėtų būti vykdomi kaip reguliarūs reisai. Dėl to tarp Vilniaus ir Londono Sičio penkis kartus per savaitę – pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais – buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai. 2025 m. šiuo maršrutu vykusių skrydžių lėktuvų užpildymas siekė 67,61 proc.
Šią savaitę Lietuvos oro uostams ir Lenkijos oro bendrovei LOT Polish Airlines paskelbus apie susitarimą nutraukti tiesioginį skrydžių maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio, British Chamber of Commerce in Lithuania prisijungia prie kitų verslo bendruomenių iniciatyvos atnaujinti diskusiją šiuo klausimu ir inicijuoja viešą verslo bendruomenės kreipimąsi į atsakingas ir sprendimus lemiančias institucijas.
Verslo bendruomenė: neįtraukta ir nustebinta
„Visų pirma liūdina tai, kad britų verslo bendruomenė ir Lietuvos verslai, turintys interesų Didžiojoje Britanijoje, nebuvo įtraukti į šią diskusiją ir sprendimų paiešką. Apie sprendimą naikinti tiesioginį skrydžių maršrutą tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto mes, kaip šių verslų atstovai, sužinojome tik šią savaitę iš žiniasklaidos.
Antra, esame šokiruoti dėl mūsų šalies ekonomikos politikos nenuoseklumo: viena vertus, valstybės institucijos deda milžiniškas pastangas ir skiria investicijas verslo ryšių mezgimui ir skatinimui, kita vertus, sukuria papildomus fizinius barjerus šiems verslo ryšiams plėtoti. Todėl prisidedame prie Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Investors’ Forum, Unicorns Lithuania bei kitų verslo organizacijų iniciatyvos sušaukti neeilinį Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) posėdį šio klausimo aptarimui ir kartu kviečiame verslo bendruomenę jungtis prie British Chamber of Commerce in Lithuania inicijuojamo atviro laiško, raginančio institucijas ieškoti alternatyvių sprendimų vietoje visiško šios skrydžių krypties atsisakymo. Tikimės, kad verslo bendruomenės balsas taps svarbiu argumentu, todėl kviečiame pasirašyti kreipimąsi“, – sako British Chamber of Commerce in Lithuania valdybos pirmininkė Neringa Petrauskaitė.
Didžioji Britanija – viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių
Didžioji Britanija yra viena pagrindinių Lietuvos verslo partnerių. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Didžiąją Britaniją 2025 m. sausio–lapkričio mėn. sudarė 5,4 proc. viso eksporto ir viršijo 1,2 mlrd. eurų.
Inovacijų agentūros 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad būtent Didžioji Britanija buvo sparčiausiai augusi Lietuvos eksporto rinka: palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, eksportas išaugo 141,6 mln. eurų, arba 24,5 proc.
Ši kryptis strategiškai svarbi ir dėl eksporto struktūros – ypač dėl aukštos pridėtinės vertės produktų. Remiantis Inovacijų agentūros 2024 m. duomenimis, Didžioji Britanija yra ketvirta pagal dydį Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto rinka ir trečia sparčiausiai auganti rinka šiame segmente.
Ekonominiai ryšiai tarp šalių yra reikšmingi ir kitais aspektais. Lietuvoje veikia solidūs Didžiosios Britanijos investuotojai, tokie kaip Johnson Matthey, Unilever, draudimo įmonė Lloyd’s, farmacijos bendrovė AstraZeneca, gamybos įmonė Albright International, duomenų analitikos bendrovė Euromonitor International ir kiti. Dar daugiau yra verslų, kurie ne tik eksportuoja, bet ir vysto verslo operacijas Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, TransferGo ir kitos bendrovės.
Nenuosekli tarptautinė ekonomikos politika
„Išties nelogiška, kad atsisakome patogiausių tiesioginių susisiekimo maršrutų su viena svarbiausių savo ekonominės plėtros partnerių šalių, su kuria, beje, siekiame stiprinti bendradarbiavimą ir gynybos srityje. Priminsiu dar pernai organizuotą Baltic MilTech Summit, į kurį buvo dedamos milžiniškos Inovacijų agentūros ir ambasados pastangos sukviesti verslus iš Didžiosios Britanijos. Ir jie susidomėjo – atvyko. Man asmeniškai teko bendrauti beveik su 20 jų atstovų.
Šiandien, nutraukdami skrydžius, šiems verslams siunčiame labai prieštaringą signalą: ar tikrai norime stiprinti savo gynybą, vystydami šį sektorių kartu? Tai tik vienas, bet itin iliustratyvus mūsų tarptautinės ekonomikos politikos nenuoseklumo pavyzdys – du skirtingi sprendimai priimami vos per metų laikotarpį“, – sako verslo bendruomenės interesus atstovaujanti N. Petrauskaitė.
Šiuo metu ekonominėms partnerystėms tarp abiejų šalių stiprinti Lietuvoje skiriami dideli žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Šiuo klausimu kryptingai dirba eilė valstybės valdomų įstaigų, organizacijų ir ambasada.
Verslo maršrutai – ne pigių skrydžių klausimas
Sprendimas nutraukti tiesioginius skrydžius į Londono Sičio oro uostą grindžiamas ir tuo, kad yra alternatyvių skrydžių krypčių – į kitus netoli Londono esančius oro uostus, į kuriuos iš Vilniaus dažnai skraido pigių skrydžių bendrovės. Taip pat siūloma alternatyva – verslo klasės skrydį į Londono Sičio oro uostą pakeisti skrydžiu į Londono Hitrou oro uostą, skrendant per Varšuvą.
„Aš asmeniškai pernai bent du kartus per mėnesį skridau Vilnius–Londono Sitis maršrutu, o mano kolegos iš Johnson Matthey tuo pačiu maršrutu per metus keliavo keliasdešimt kartų. Avialinijų siūloma alternatyva verslui pasiekti Londoną skrendant per Varšuvą yra prastas sprendimas. Tai ne tik nepatogu, bet ir problemiška: skrydžiai iš Varšuvos labai dažnai vėluoja, todėl verslo kelionės tampa dar labiau neapibrėžtos.
Labai liūdna dėl tokio skuboto sprendimo, į kurio svarstymus nebuvo įtraukta verslo bendruomenė. Su įvairiomis organizacijomis daugelį metų dirbome tam, kad prieš dešimtmetį rastume būdą, kaip užtikrinti tiesioginį susisiekimą su Londono Sičiu“, – sako Johnson Matthey Global Solutions direktorius, British Chamber of Commerce in Lithuania valdybos narys Mariano Andrade Gonzalez.
Ignitis Renewables vadovas Gary Bills pažymi, kad nors jo atstovaujama įmonė nėra Didžiosios Britanijos kapitalo, komanda į verslo keliones per Londoną vyksta kiekvieną savaitę. „Jeigu neteksime šios skrydžių krypties, verslui itin svarbų laiką švaistysime kelionėms į jungiamuosius skrydžius kituose oro uostuose. Iš verslo perspektyvos siūlomi skrydžiai į Londoną per Varšuvą, atskrendant į Hitrou oro uostą, yra visiškai nepatrauklūs.
Kita vertus, tiesioginis skrydis į Hitrou oro uostą Londone būtų puikus sprendimas. Deja, dabar svarstoma alternatyva, kuri verslo kelionę pailgina keliomis valandomis ir padaro ją gerokai sudėtingesnę“, – teigia Gary Bills, Ignitis Renewables vadovas ir British Chamber of Commerce in Lithuania valdybos narys.
Verslas prašo skaidrumo ir alternatyvų paieškos
„Puikiai suprantame, kad svarbių, bet šiandien avialinijoms nebūtinai komerciškai pelningų verslo skrydžių krypčių palaikymas yra valstybės finansinių investicijų klausimas. Vis dėlto norėtume priminti, kad prieš keletą metų priimtas strateginis sprendimas buvo motyvuotas siekiu skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius.
Šiandien šioje schemoje atsirado dar viena itin svarbi tema – partnerystė gynybos pramonėje. Atrodytų, kad šia kryptimi nuėjome ilgą ir puikių rezultatų davusį kelią, todėl dabar ypač svarbu užtikrinti skaidrumą: paaiškinti priimtų sprendimų argumentus, aptarti svarstytas alternatyvas ir kartu su verslo bendruomene ieškoti jai iš tiesų tinkamų sprendimų“, – sako British Chamber of Commerce in Lithuania direktorė Dovilė Vyčinė.
