Sausis Lietuvoje šiemet tikrai nesigaili šaltuko, jau pirmosiomis mėnesio savaitėmis gyventojai susidūrė su darganotu oru, speigu, plikledžiu ir netgi dviženkle šalčio temperatūra.
Kai kuriose šalies vietose termometro stulpelis naktimis nukrinta žemiau –20 °C, o dienomis tvyro 10–15 laipsnių šaltis. Sinoptikai prognozuoja, kad toks orų scenarijus dar kurį laiką nesikeis. Anticiklonas užsilaikys ir kitą savaitę, sniego bus mažai, tačiau šaltos naktys bei šalti rytai išliks aktualūs visoje šalyje.
Ir nors Lietuva šiemet jau įžengė į klasikinę žiemą, netolimoje ateityje gali laukti dar didesni orų išbandymai, ne tik mūsų regione, bet ir visoje Europoje.
Europai gresia neįprastai stiprus atšalimas
Antroje sausio pusėje didelę dalį Europos gali sukaustyti retai pasitaikantis reiškinys, vadinamasis „Sibiro sprogimas“ (angl. Siberian blast), praneša „Bloomberg“, remdamasi Europos vidutinio laikotarpio orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis.
Tai ypatinga atmosferos konfigūracija, kuri keičia įprastą oro masių judėjimą, leidžianti šaltam orui iš Sibiro masiškai plūsti į Europą.
Pasak mokslininkų, tokio masto šalto oro išplitimo seniai nebuvo – jei scenarijus išsipildys, dalyje žemyno temperatūros kristų dešimtimis laipsnių žemiau įprastos normos.
Pirmiausiai nukentės Rytų Europa
Šaltis pirmiausia palies Rytų Europos regioną – Estijoje ir Latvijoje sausio 24 dieną prognozuojamas net –13 °C šaltis, t. y. apie 9 °C žemiau daugiamečio vidurkio. Toliau šaltis slinks į vakarus: Lenkijoje gali būti –10 °C, Vokietijoje – apie –3 °C. Tai taip pat gerokai šalčiau nei įprasta.
„Europa jau seniai nepatyrė tokio stipraus ir plataus masto atšalimo“, – pažymi Masačusetso technologijos instituto (MIT) klimatologas Juda Cohenas. Anot jo, ledinės oro masės kai kuriuose regionuose gali užsibūti net iki vasario pradžios.
Galimi, bet ne garantuoti taikiniai
Kol kas lieka neaišku, kiek toli į vakarus pasistūmės šaltis – kai kurios klimato modelių projekcijos rodo, kad vakarinę Europos dalį, tarp jų Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, nuo ledinės bangos gali apsaugoti šiltesni Atlanto vėjai.
„Kol kas negalime atmesti priešingo scenarijaus, kai vakarų oro srautai iš Atlanto apribos atšalimą tik Pietryčių Europoje“, – teigė „MetSwift“ vyriausiasis meteorologas Jamesas Peacockas.
Šalčiai gali sukelti rimtų pasekmių energetikai
Naujoji šalto oro banga gali dar labiau apkrauti Europos energetikos sektorių. „Bloomberg“ skelbia, kad išaugęs energijos poreikis gali paskatinti gamtinių dujų kainų šuolį ir padidinti konkurenciją dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD), ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu šaltis paveikia ir Aziją, Kanadą bei Jungtines Valstijas.
„Matyti tokį platų šalto oro išplitimą vienu metu trijuose žemynuose – išties įspūdinga“, – komentavo J. Cohenas.
Meteorologai primena, kad Europa nuo pat metų pradžios išgyvena neįprastai aktyvią žiemos fazę. Kai kuriose vietovėse temperatūra nukrito 12–15 laipsnių žemiau vidurkio.
Tuo pat metu pietiniuose Europos regionuose, ypač Balkanuose, ciklonai iš Viduržemio jūros sukėlė gausų snygį, o Vakarų Europoje siautė pūgos ir audros, kurios sukėlė elektros tiekimo trikdžius Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.
Gyventojams patariama ruoštis ir Lietuvoje
Nors Lietuvoje sausio pabaigoje vyraus anticikloniniai orai, t. y. žvarbūs, bet be kritulių, vis tiek prognozuojamos itin šaltos naktys ir aštrūs rytai. Sinoptikai neatmeta galimybės, kad Sibiro šaltis bent iš dalies palies ir mūsų kraštą, o žemiausia temperatūra gali vėl siekti ar viršyti –20 °C ribą.
Gyventojams rekomenduojama stebėti orų prognozes, pasirūpinti šiltu aprangų sluoksniavimu, apsaugoti augintinius ir būstą nuo šalčio bei pasiruošti galimiems elektros ar šildymo sutrikimams atokesniuose rajonuose.
Kada baigsis sinoptikų pezėkimai? Žiema yra žiema, o tai kaip negrai šalčio išsigando