Daliai Europos Sąjungos (ES) valstybių prakalbus apie galimybę derantis dėl taikos Ukrainoje atnaujinti dialogą su Rusija, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tokius siūlymus vertina kritiškai. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, ankstesni bandymai kalbėtis su Maskva nedavė apčiuopiamų rezultatų, o dialogo atkūrimas galėtų sukurti iliuziją, jog tai gali pakeisti agresorės elgesį.
„Jeigu norima vėl lipti ant to paties grėblio ir gauti vėl tą patį guzą, tai aš nematau, kad yra prasmės tai daryti. Aš kitokio rezultato nematau. Jeigu kažkas įsivaizduoja tokio pobūdžio pokalbius, kurie vyko prieš 2022 m. pilno masto invaziją, kai matėme, kad rezultato nebuvo jokio (…) tai rezultatas dabar bus toks pat ir tik blogesnis. Tai sukurs regimybę Rusijai, kad jie kažką gali pasiekti, arba mums sukurs regimybę, kad mes galime pasiekti“, – Eltai teigė K. Budrys.
Pasak ministro, šiuo metu reikia ne kalbėtis, o nuosekliai didinti spaudimą Rusijai, pasitelkiant ES turimus galios instrumentus.
„Jeigu kažkas nori šnekėtis – mes turime turėti galios įrankius. Tie galios įrankiai yra Europos rankose – 20-tas sankcijų paketas, pilna Rusijos politinės vadovybės atsakomybė už įvykdytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Skambinti ir važiuoti, eiti, prašyti – man dėl to kyla labai pagrįstų abejonių. Manau, kad taip daryti yra blogas žingsnis. Nepasikalbėti reikia, čia reikia spaudimo priemonių ir sodinti Putiną prie derybų stalo, kad jis sutiktų su paliaubomis“, – pabrėžė ministras.
Kaip skelbta, anksčiau šį mėnesį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, jog „atėjo laikas Europai kalbėtis su Rusija“. Pernai gruodį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi pareiškė, kad Europai būtų naudinga vėl užmegzti ryšius su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
E. Macrono ir G. Meloni pareiškimai paskelbti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) imantis pagrindinio vaidmens derybose dėl beveik ketverius metus trunkančio šalių kaimynių karo pabaigos.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo tokį siūlymą. Anot jo, tokį žingsnį Kremlius išnaudotų kaip galimybę Bendrijos valstybes dar labiau stumti į kampą.
Be to, penktadienį žinomas Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo partijos narys Arminas Laschetas taip pat paragino atnaujinti dialogą su Rusija ir teigė, jog „jei Europa nori būti suvereni, ji turi turėti galimybę atstovauti savo poziciją“.
ELTA primena, kad ES ir Rusijos dialogas iš esmės buvo įšaldytas Maskvai 2022 m. pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje. Nuo karo pradžios vos keli Europos lyderiai kalbėjosi su V. Putinu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
