Manoma, kad Nacionalinėje portretų galerijoje Jungtinėje Karalystėje saugomas Anos Bolein portretas galėjo būti nutapytas taip, kad sąmoningai pabrėžtų jos panašumą į dukterį – karaliaus Henriko VIII ir Anos Bolein vaiką Elžbietą I, vėliau tapusią Anglijos ir Airijos karaliene.
Kaip rodo nauji tyrimai, šis portretas buvo sukurtas praėjus maždaug 50 metų po Anos Bolein egzekucijos. Manoma, kad paveikslu sąmoningai siekta pabrėžti tam tikrus bendrus Elžbietos I ir jos motinos bruožus, taip suteikiant Elžbietai papildomo legitimumo kaip monarchei.
Naujos parodos, surengtos Boleinų giminės šeimos dvare – Heverio pilyje, vienas iš kuratorių dr. Owenas Emersonas paaiškino, kad Elžbietos valdymo laikotarpiu ryšys su jos giminės šaknimis turėjo itin didelę reikšmę ir buvo svarbus valdžios stiprinimo įrankis.
Tuo metu Elžbieta patyrė didelį spaudimą iš Katalikų bažnyčios pusės, ir tai tiesiogiai kėlė grėsmę jos valdžiai.
„Ji buvo atskirta nuo Bažnyčios, todėl popiežius suteikė jos pavaldiniams teisę ją mesti iššūkį ir nuversti. Grėsmę dar labiau didino tai, kad Elžbieta buvo peržengusi vaisingo amžiaus ribą ir liko netekėjusi. Taigi ji neturėjo galimybės sustiprinti savo legitimumo per įpėdinius“, – pasakojo Emersonas.
Pasak jo, būtent tuo metu keliuose Anos Bolein portretuose išryškėjo tendencija ją vaizduoti ypač panašią į dukterį. Emersono teigimu, tai buvo gudrus žingsnis: „Buvo mėginama retrospektyviai sustiprinti Elžbietos legitimumą, atsigręžiant į praeitį ir taip įtvirtinant jos teises į sostą.“
Vienas iš tokio meninio pasirinkimo motyvų buvo tai, kad Ana Bolein buvo nuteista ir nužudyta už valstybės išdavystę ir svetimavimą. Sklandė kalbos, esą Elžbieta nėra Henriko VIII duktė, todėl, žvelgiant iš vėlesnių laikų perspektyvos, Aną ir Elžbietą portretuose stengtasi vaizduoti kaip aiškiai priklausančias Tiudorų dinastijai.
Nepaisant kelių dešimtmečių, praėjusių nuo motinos mirties, Elžbieta I aktyviai naudojo vizualinius įvaizdžius kaip savotišką propagandos priemonę, nes susidūrė su augančiomis abejonėmis dėl savo valdžios teisėtumo. Manoma, kad minėtą portretą tikriausiai užsakė vienas iš jos dvariškių viešam eksponavimui, norėdamas pademonstruoti lojalumą karalienei.
XVI amžiuje gyventojų raštingumas buvo menkas, todėl viešoji nuomonė stipriai rėmėsi vizualine kalba – daug svarbios informacijos buvo perteikiama per portretus ir kitus vaizdinius.
Karališkosios šeimos portretai
Anksčiau buvo pristatyti ir oficialūs Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III bei karalienės Kamilos karūnaciniai portretai. Karaliaus portretą nutapė Peteris Kuffeldas, o karalienės Kamilos – Paulas Bennis. Abu šie dailininkai su karaliumi bendradarbiauja jau daugelį metų.
1986 metais Karolis patikėjo Kuffeldui nutapyti savo sūnus Viljamą ir Harį. 2015 metais Bennis nutapė karalienę Elžbietą II, glostančią arklį, o 2022-aisiais Karolis jam užsakė portretus Holokaustą išgyvenusiems žmonėms – šie darbai buvo eksponuojami Bakingamo rūmuose.
